Balto paviršiaus lubos greitai praranda tvarkingą išvaizdą, jei ant jų atsiranda geltonų ar tamsių dėmių. Dažniausia priežastis – vandens pratekėjimas iš viršaus, tačiau panašūs pėdsakai gali likti ir dėl drėgmės, riebalų ar senų apdailos sluoksnių. Nors pirmoji mintis dažnai būna kviesti meistrą arba perdažyti visą patalpą, kai kuriais atvejais problemą galima išspręsti paprasčiau ir pigiau.
Pirmas būdas: dėmės apdorojimas balinamąja priemone
Jei dėmė nėra labai sena ir dar nėra giliai įsigėrusi į paviršių, galima pabandyti ją pašviesinti naudojant balinamąją priemonę. Tam reikės guminių pirštinių, kempinės, nedidelės talpos ir pačios priemonės. Kempinę reikėtų gerai sudrėkinti, tačiau nelašinti skysčio ant grindų ar baldų, todėl prieš darbą verta aplinką apsaugoti plėvele arba senais rankšluosčiais.
Procedūra paprasta: dėmė kruopščiai perbraukiama balinamąja priemone, kad paviršius būtų ne tik sudrėkintas, bet ir gerai įmirkytas. Po to paliekama maždaug penkioms minutėms, kad priemonė spėtų suveikti. Tą patį veiksmą galima pakartoti dar du kartus. Svarbu neskubėti, nes per trumpas poveikio laikas dažnai neduoda matomo rezultato. Baigus darbą luboms reikia leisti natūraliai išdžiūti, tik tuomet galima vertinti, ar dėmė išnyko, ar bent jau tapo mažiau pastebima.
Antras būdas: dėmės užmaskavimas dažais
Jeigu dėmė sena, ryški arba po apdorojimo vis tiek persimato, vien paprastas perdažymas vandens pagrindo dažais gali nepadėti. Tokiu atveju reikalingas dviejų sluoksnių sprendimas. Pirmiausia pažeista vieta padengiama plonu aliejinės emalės sluoksniu. Būtent ši danga sukuria barjerą, kuris neleidžia dėmei vėl iškilti į paviršių.
Kai emalė visiškai išdžiūsta, ant jos tepami luboms skirti vandens pagrindo dažai. Jie parenkami taip, kad laikui bėgant negelstų ir susilietų su likusia lubų dalimi. Sluoksnis turėtų būti tolygus, be storų ruožų, kad perdažyta vieta neatkreiptų dėmesio. Toks metodas ypač naudingas tada, kai sugadintas tik nedidelis plotas, o visų lubų atnaujinti nereikia.
Kada kurį metodą rinktis
Pirmasis būdas labiausiai tinka šviežiems arba vidutinio stiprumo nešvarumams, kai dar yra vilties dėmę pašalinti. Antrasis metodas geriau veikia tuomet, kai pažeidimas įsisenėjęs ir paviršius jau pakeitė spalvą. Abiem atvejais svarbiausia laikytis eiliškumo ir leisti kiekvienam sluoksniui gerai išdžiūti. Jei dėmė atsiranda vis iš naujo, reikėtų patikrinti ir jos priežastį, nes vien maskavimas ilgalaikės problemos neišspręs.
Prieš pradedant darbus verta įvertinti ir lubų dangos būklę. Jei paviršius yra trupantis, atšokęs ar smarkiai pažeistas, vien dėmės pašalinimo gali nepakakti. Tokiais atvejais pirmiausia reikėtų sutvarkyti pažeistą vietą, o tik tada bandyti ją valyti arba maskuoti. Taip išvengsite papildomų nelygumų ir netolygaus rezultato.
Jei dėmė atsirado po užliejimo, svarbu įsitikinti, kad lubos jau visiškai sausos. Drėgmė po danga gali vėl iškelti gelsvą žymę arba sukelti pelėsio atsiradimą. Todėl skubėti nereikėtų: kartais geriau palaukti ilgiau, nei paskui viską kartoti iš naujo.
