Kodėl asbestinis šiferis beveik nenaudojamas namų statybai Europoje ir JAV?

Kai kurios Europos šalys asbesto atsisakė anksčiau, o Lietuvoje jo turinčių gaminių naudojimas uždraustas nuo 2005 metų. Lietuvoje ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse šiferis dešimtmečius buvo viena populiariausių stogų dangų. Juo buvo dengiami privatūs namai, garažai, sandėliukai ir net daugiabučiai. Daugelis iki šiol mano, kad tai bene praktiškiausias pasirinkimas. Tačiau apsilankę Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ar JAV pamatysite, kad gyvenamųjų namų stogams banguotas asbestinis šiferis naudojamas retai. Vietoj jo pasirenkamos keraminės čerpės, metalinės stogo dangos, bituminės čerpės, natūralus skalūnas arba šiuolaikinės kompozicinės medžiagos. Yra kelios priežastys, kodėl šios dangos atsisakyta, o asbestas – tik pirmoji. Pagrindinė problema – asbestas Klasikinis sovietinis šiferis buvo gaminamas iš cemento ir chrizotilo asbesto mišinio. Būtent asbesto pluoštai suteikdavo lakštams tvirtumo ir ilgaamžiškumo. Šiferis nedegė, nerūdijo, buvo pigus ir galėjo tarnauti 30–50 metų. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija visas asbesto rūšis, įskaitant chrizotilą, pripažįsta kancerogeninėmis medžiagomis. Pavojus kyla įkvėpus ore pasklidusių asbesto skaidulų. Jos gali išsiskirti gaminant, pjaunant, gręžiant ar laužant šiferį, taip pat yrant seniems lakštams. Nepažeistuose asbestcementiniuose lakštuose skaidulos yra surištos cementu, todėl jų išsiskyrimo rizika mažesnė nei ardant ar apdorojant šią dangą. Dėl šios priežasties dauguma Europos šalių nusprendė visiškai atsisakyti asbesto. Europos Sąjungoje draudimas įsigaliojo 2005 metais, o Prancūzijoje – dar anksčiau, 1997 metais. Vokietijoje senų, nepadengtų asbestcementinių stogų negalima plauti ar dažyti. Taip pat draudžiama juos uždengti nauja danga arba ant jų montuoti saulės elektrinių konstrukcijas. Tokį stogą galima palikti nepažeistą arba tinkamai pašalinti, todėl šių dangų palaipsniui mažėja. JAV asbestas šiuolaikinėje statyboje beveik nebenaudojamas. 2024 metais JAV aplinkos apsaugos agentūra patvirtino likusių chrizotilo asbesto naudojimo būdų draudimą, numatydama skirtingus pereinamuosius laikotarpius. Šį sprendimą teisme užginčijo pramonės atstovai. Yra daug geresnių medžiagų Antroji priežastis – estetika. Europoje daug dėmesio skiriama pastatų išvaizdai. Daugelyje miestų savivaldybės net reglamentuoja, kokia turėtų būti stogo danga. Pavyzdžiui: Prancūzijoje paplitusios keraminės čerpės; Vokietijoje – keraminės ir betoninės čerpės; Jungtinėje Karalystėje – čerpės ir natūralus skalūnas; JAV – bituminės čerpės. Palyginti su šiomis medžiagomis, pilkas banguotas šiferis, net ir nudažytas, atrodo gana paprastai. O kaip dėl beasbesčio šiferio? Šiferis Europoje naudojamas ir šiandien. Asbestcementinių lakštų gamybos technologija taip pat sukurta Europoje: 1900 metais austras Ludwigas Hatschekas užpatentavo naujos medžiagos gamybos būdą. Vėliau ji buvo pavadinta „Eternit“ – šis pavadinimas siejamas su lotynišku žodžiu, reiškiančiu „amžinas“. Pats žodis „šiferis“ kilęs iš vokiečių kalbos: „Schiefer“ reiškia skalūną. Prekės ženklas gyvuoja iki šiol, o Vokietijoje jo lakštai nuo 1991 metų gaminami be asbesto. Vietoj asbesto pluoštų pluoštinio cemento gaminiuose naudojami celiuliozės ir sintetiniai pluoštai. Tokių gaminių galima rasti Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse. Gaminami įprasti banguoti lakštai, panašūs į senąjį šiferį, plokščios fasadų plokštės ir įvairių spalvų stogo plokštelės. Šie gaminiai kainuoja daugiau nei kadaise kainavo senasis asbestinis šiferis. Kodėl dauguma stogų JAV dengiami bituminėmis čerpėmis? Į minkštą stogo dangą neretai žiūrime skeptiškai: atrodo, kad ji ilgai netarnaus. Tačiau šiuolaikinės bituminės dangos gali būti skirtos 20–30 metų eksploatacijai. Pagrindiniai jų privalumai – kaina ir įrengimo greitis. Pradinės tokio stogo įrengimo išlaidos paprastai mažos, o meistrų komanda nesudėtingo namo stogą gali uždengti vos per vieną ar dvi dienas. Jeigu danga susidėvi po 25 metų, ji tiesiog pakeičiama nauja. Čerpės ar natūralus skalūnas, galintys tarnauti 70–100 metų, iš pradžių kainuoja gerokai daugiau. Todėl amerikiečiai ne visada mano, kad būtina iš karto įrengti stogą „visam gyvenimui“. Kodėl šiferio vis dar tiek daug Lietuvoje? Sovietmečiu pasirinkimo praktiškai nebuvo: stogo dangų trūko, čerpių gamyba buvo ribota, o importuojamos medžiagos buvo neprieinamos. Šiferis tapo vienu prieinamiausių pasirinkimų, todėl Lietuvoje iki šiol galima pamatyti daug juo dengtų namų ir ūkinių pastatų. Ši danga paplito ir dėl to, kad šiferis turėjo nemažai privalumų: mažą kainą; ilgaamžiškumą; palyginti nedidelį dangos svorį – apie 12–15 kilogramų kvadratiniam metrui, gerokai mažesnį nei keraminių čerpių; nedegumą, nors stipriame gaisre seni lakštai gali sutrūkinėti ir jų gabalai išsilakstyti; gerą lietaus keliamo triukšmo slopinimą; atsparumą šalčiui. Šiandien plačiai gaminamos metalinės stogo dangos, bituminės čerpės ir kompozicinės dangos. Lietuvoje asbestinio šiferio gamyba uždrausta nuo 2001 metų pradžios, o asbesto ir jo turinčių gaminių naudojimas – nuo 2005 metų sausio 1 dienos. Tai nereiškia, kad visi iki draudimo įrengti stogai turėjo būti nedelsiant pakeisti. Parduotuvėse dabar siūlomas beasbestis šiferis – pluoštinio cemento lakštai, kuriuose asbestą pakeičia celiuliozės ir sintetiniai pluoštai. Jeigu senas asbestinis šiferis nuimamas, lakštus reikia sudrėkinti ir stengtis nukelti sveikus, jų nelaužant. Nuimta danga turi būti sandariai supakuota į tinkamus maišus arba apvyniota tvirta plėvele. Kur ją pristatyti, nurodys savivaldybė arba regioninis atliekų tvarkymo centras. Asbestinio šiferio negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius, išmesti bet kur ar savavališkai užkasti – jis turi būti perduotas teisę tokias pavojingąsias atliekas tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams.

Kodėl asbestinis šiferis beveik nenaudojamas namų statybai Europoje ir JAV?

Komentarai 1

Prisijunkite prie diskusijos atšaukti