Kodėl „kiaušinio formos” kepsninės taip išpopuliarėjo? Ar jos tikrai geresnės, nei paprastos plieninės kepsninės?

Šeštadienio popietė, kieme jau kvepia anglimis, ant grotelių sudėtos pirmosios daržovės, o šeimininkas vis kilnoja paprastos kepsninės dangtį. Vienoje pusėje mėsa jau ima juoduoti, kitoje – dar beveik žalia. Tuo metu kaimynas ramiai atidaro apvalų, sunkų keraminį dangtį, įdeda picą ar didelį mėsos gabalą ir sako, kad jo „kiaušinis“ gali viską – nuo lėto rūkymo iki traškios picos.

Tokios kiaušinio formos kepsninės kiemuose ir terasose pastebimos vis dažniau. Jos atrodo solidžiai, kainuoja gerokai daugiau nei įprastas plieninis grilis ir žada kepimą, kurio nereikia nuolat prižiūrėti. Tačiau prieš nurašant seną plieninę kepsninę į sandėlio kampą verta suprasti, už ką iš tiesų mokama ir kam tas sunkus keraminis „kiaušinis“ namuose tikrai pasiteisina.

Kepsninė, kuri stengiasi išlaikyti ramybę

Kiaušinio formos kepsninės populiarumą lemia ne vien išvaizda. Jų korpusas dažniausiai būna storas ir keraminis, todėl viduje susikaupusi šiluma išlieka ilgiau, o temperatūra kinta lėčiau. Paprastoje plieninėje kepsninėje užtenka stipresnio vėjo, praverto dangčio ar kiek per anksti pridėtų anglių, kad kepimo ritmas pasikeistų per kelias minutes.

Čia ir atsiranda pagrindinis skirtumas, kurį pajunta žmogus, bandęs iškepti ne tik kelias dešreles. Uždarytas keraminis grilis gali veikti tarsi maža lauko orkaitė: šiluma cirkuliuoja aplink maistą, o dangtis padeda išlaikyti drėgmę. Dėl to lengviau kepti didesnį mėsos gabalą, viščiuką, šonkaulius ar duoną – patiekalus, kuriems reikia ne trijų minučių virš žarijų, o kantrybės ir pastovumo.

Forma taip pat nėra vien dizaino sprendimas. Apvalioje kameroje mažiau kampų, kuriuose šiluma „užstringa“, o oro srautas gali būti reguliuojamas per angas apačioje ir viršuje. Išmokus jas valdyti, galima palaikyti žemesnę temperatūrą lėtam kepimui arba gerokai ją pakelti picai ir greitai apskrudintam kepsniui. Būtent tas universalumas ir vilioja žmones, kurie kepsninę nori naudoti ne kelis vasaros savaitgalius, o visus metus.

Kai paprasta vakarienė tampa ilgu projektu

Vis dėlto didelė kiaušinio formos kepsninė nėra automatinis bilietas į geresnį maistą. Pirmą kartą ją užkūrus gali nustebinti ne rezultatas, o lėtumas: reikia laiko įkaitinti sunkų korpusą, suprasti, kiek anglių dėti, kaip reaguoja oro sklendės. Žmogus, įpratęs po darbo per dvidešimt minučių iškepti kelias vištienos šlauneles, gali pajusti, kad vietoj paprastos vakarienės įsigijo naują hobį.

Plieninė kepsninė tokiose situacijose dažnai laimi. Ji paprastesnė, lengvesnė, paprastai greičiau paruošiama darbui ir nereikalauja daug galvojimo. Kai susirenka keli draugai, vaikai jau alkani, o ant stalo laukia marinuota mėsa, dažnam svarbiau ne idealiai pastovi temperatūra, bet galimybė greitai pradėti kepti.

Skiriasi ir priežiūros kasdienybė. Keraminė kepsninė yra sunki, todėl ją pastačius vietą geriau pasirinkti iš karto – vienam žmogui jos kilnoti tikrai nesinori. Keramika gerai sulaiko šilumą, bet nemėgsta stiprių smūgių, o dangtį reikia kelti atsargiai. Plieninis grilis gali surūdyti ar greičiau prarasti dailią išvaizdą, tačiau daugeliui šeimų jis atrodo mažiau įpareigojantis: panaudojai, išvalei ir pamiršai iki kito karto.

Kodėl "kiaušinio formos" kepsninės taip išpopuliarėjo? Ar jos tikrai geresnės, nei paprastos plieninės kepsninės?Nuotrauka: Sukurta DI

Vieniems reikia picos, kitiems – tiesiog gerų šašlykų

Didžiausią naudą iš keraminio „kiaušinio“ paprastai pajunta tie, kurie mėgsta eksperimentuoti. Jame galima ilgai rūkyti mėsą, kepti netiesioginėje kaitroje, naudoti picos akmenį, ruošti troškinius ar kepti duoną. Tai patrauklu šeimai, kuri savaitgalį maisto gaminimą kieme laiko ne pareiga, o laisvalaikio dalimi.

Tačiau žmogui, kuris kepsninę ištraukia kelis kartus per sezoną, tokios galimybės gali likti beveik nepaliestos. Jei mėgstamiausias meniu yra šašlykai, kukurūzai ir ant grotelių keptos daržovės, kokybiška plieninė kepsninė su dangčiu gali atlikti darbą puikiai. Skirtumą dažniau nulems ne korpuso forma, o tinkamos anglys, švarios grotelės, neperkrauta kepimo zona ir gebėjimas mėsai leisti pailsėti po kepimo.

Svarbus ir šeimos įprotis. Tėvams su mažais vaikais dažnai patogiau greitai paruošti vakarienę, o ne kelias valandas stebėti temperatūrą. Kita vertus, žmogui, kuris mėgsta anksti ryte užkurti kepsninę ir vakare ant stalo padėti lėtai keptą mėsą, keraminis modelis gali tapti vienu maloniausių kiemo daiktų. Geresnė čia nereiškia universaliai geresnė – ji reiškia geriau atitinkanti konkretų kepimo būdą.

Už kainą mokama ne tik už storą keramiką

Kiaušinio formos kepsninės dažnai pasirenkamos ir dėl to, kad atrodo kaip ilgalaikis pirkinys. Jos turi tvirtų medžiagų, gali būti papildomos įvairiais priedais, o uždarytas dangtis leidžia naudoti mažiau anglių nei nuolat atviroje kepsninėje, kai reikia ilgiau palaikyti kaitrą. Vis dėlto pradinė kaina, stovas, uždangalas, papildomos grotelės ar picos akmuo gali gerokai išauginti visą pirkinio sumą.

Verslui ir gamintojams tokia kepsninė patogi parduoti kaip gyvenimo būdo daiktą: ji žada ramų savaitgalį, restorano vertą picą ir šeimos susibūrimus kieme. Pačiame pažade nėra nieko blogo, tik nereikėtų tikėtis, kad brangesnis korpusas pats išmokys kepti. Net ir puikiame grilyje galima sudeginti kepsnį, jei atidaromas dangtis kas dvi minutes arba maistas dedamas tiesiai virš pernelyg įkaitusių anglių.

Renkantis verta sąžiningai atsakyti sau, kaip atrodys dažniausias vakaras prie kepsninės. Jei norisi ilgų kepimų, rūkymo, picos ir galimybės gaminti bet kuriuo metų laiku, keraminis „kiaušinis“ gali būti vertas investicijos. Jei svarbiausia greita vakarienė kieme ir paprasta priežiūra, gera plieninė kepsninė nebus prastesnis pasirinkimas – ji tiesiog skirta kitokiam ritmui.

Kiaušinio formos kepsninės išpopuliarėjo todėl, kad suteikia daugiau kontrolės ir paverčia kepimą lauke maža virtuve po atviru dangumi. Tačiau geriausia kepsninė nėra ta, kuri atrodo įspūdingiausiai terasoje. Geriausia yra ta, kurią norisi užkurti net tada, kai šeštadienio vakare tiesiog reikia iškepti vakarienę, o ne įrodyti, kad mokame valdyti ugnį.