Lietuvis išjungė kelis prietaisus namuose: po mėnesio elektros sąskaita nustebino visą šeimą

Ar kada pagalvojai, kad tavo elektros sąskaitą didina ne skalbimo mašina ar orkaitė, o visai kiti, tyliai kampe sėdintys prietaisai? Vienas lietuvis nusprendė atlikti eksperimentą – neišradinėti dviračio, nekeisti visos buitinės technikos, o tiesiog išjungti iš lizdo kelis, atrodytų, nekaltus prietaisus. Po mėnesio gauta sąskaita nustebino ne tik jį patį, bet ir visą šeimą.

Nereikia didelių remontų, saulės elektrinių ar naujausių technologijų, kad sumažintum elektros išlaidas. Dažnai pirmą efektą duoda būtent maži, sąmoningi žingsniai: ištrauktas kištukas, išjungtas prailgintuvas, sumažintas budėjimo režime paliktų prietaisų skaičius. Ir ne, tai nėra mitas – net ir išjungtas, bet į tinklą įjungtas prietaisas gali „valgyti“ elektrą.

Šiame straipsnyje pasižiūrėsime, kokie prietaisai dažniausiai tyliai ryja elektrą, ką tas lietuvis išjungė, kokį realų skirtumą tai gali duoti ir kaip panašų eksperimentą gali atlikti kiekvienas. Be teorijų ir sudėtingų skaičiavimų – paprastai, buitiškai ir taip, kad būtų aišku, nuo ko pradėti jau šiandien.

Jei tavo galvoje vis dar sukasi mintis: „Na ką gi ten tas vienas įkroviklis gali suvartoti…“, galbūt laikas pasižiūrėti į visumą. Nes problema dažniausiai ne viename prietaise, o jų kiekyje ir tame, kad daugelis jų įjungti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Kokius prietaisus lietuvis tiesiog išjungė ir kuo jie pavojingi piniginei?

Eksperimento esmė buvo labai paprasta: neatsisakyti patogumo, o „užsukti kranelį“ ten, kur nuostoliai praktiškai nejuntami gyvenimo kokybei, bet labai aiškiai matomi sąskaitoje. Pirmiausia jis perėjo per namus ir pasižymėjo, kas nuolat įjungta į rozetę, nors realiai naudojama tik trumpai ar retkarčiais. Sąrašas nustebino – nuo senų įkroviklių ir televizoriaus priedėlio iki mikrobangės su laikrodžiu ir elektrinio arbatinuko, kuris visada „budėjo“.

Pirmoji grupė – visi įkrovikliai ir maži adapteriai: telefonų, planšečių, senų mobiliųjų, netgi kažkada naudoto elektrinio dantų šepetėlio bazė. Dalis jų jau net nebeturėjo prietaisų, bet kištukai vis dar ramiai kabėjo rozetėse. Atjungus visus šiuos „mažuosius valgytojus“ ir paliekant įjungtus tik tuos, kurie realiai reikalingi, buvo padarytas pirmas žingsnis. Kiekvienas toks įkroviklis vartoja nedaug, bet kai jų 5–10, o dirba jie ištisą parą, suma per mėnesį jau tampa apčiuopiama.

Antra grupė – prietaisai budėjimo režime. Televizoriai, TV priedėliai, muzikos centrai, žaidimų konsolės, kompiuterių kolonėlės, Wi-Fi stiprintuvai. Televizorius, kuris dienos metu išjungtas, bet su raudonu taškiuku, reiškia, kad jis vis tiek ima elektrą. Tas pats su TV priedėliu – dažnai jis „dirba“ net tada, kai niekas nežiūri. Šeima nusprendė, kad naktį ir darbo metu šie prietaisai tikrai nereikalingi, todėl jie buvo jungiami per prailgintuvus su jungikliu: išėjai iš kambario – išjungei vienu mygtuku.

Trečia grupė – „patogumo“ prietaisai, kurie įjungti vien dėl įpročio: mikrobangų krosnelė su laikrodžiu, virtuvinis radijas, senas kompiuteris, paliktas „dėl viso pikto“, ir elektrinis arbatinukas, kuris nuolat šildėsi nors truputį dėl savo konstrukcijos. Mikrobangės laikrodžio niekam nereikėjo, bet jis dirbo visą parą. Tokius prietaisus nuspręsta jungti tik tada, kai jų tikrai reikia – o tai reiškia, kad 20–23 valandas per parą jie visiškai išjungiami iš tinklo.

Kiek galima sutaupyti ir iš kur atsiranda tas „netikėtas“ efektas sąskaitoje?

Čia svarbu suprasti vieną dalyką: vienas prietaisas stebuklo nepadarys. Tačiau dešimtys smulkių vartotojų kartu per mėnesį gali sudaryti labai pastebimą skirtumą. Įsivaizduok: jei vienas nedidelis prietaisas per parą suvartoja tiek, kad tai kainuoja vos kelis centus, per mėnesį tai jau tampa keliasdešimt centų. O jei tokių prietaisų namuose 10–15, suma daugėja. Pridėk prie to prietaisus, kurie realiai veikia be reikalo – ir gauni prielaidas dešimtimis procentų mažesnei sąskaitai.

Tas lietuvis, išjungęs nereikalingus prietaisus ir apribojęs budėjimo režimą, pastebėjo, kad mėnesio sąskaita sumažėjo tiek, kad apie tai vertėjo pasikalbėti prie vakarienės stalo. Vėlgi, čia nereikia įsivaizduoti, kad sąskaita sumažės per pusę – bet skirtumas buvo toks, kad akivaizdu: pastangos atsipirko. Ypač tai jautėsi šildymo sezono ne metu, kai nebuvo papildomų elektros vartotojų, tokių kaip elektriniai šildytuvai.

Efektas sustiprėja dar ir dėl to, kad vieną gerą įprotį dažnai lydi kiti. Pastebėjus, jog sąskaita sumažėjo, šeima pradėjo sąmoningiau naudotis ir kitais prietaisais: rečiau palikinėjo įjungtą televizorių „fone“, išjungdavo kompiuterį vietoje to, kad jį paliktų miegoti, racionaliau naudojo šviesą. Taip nedideli, iš pirmo žvilgsnio simboliniai taupymai atsispindi visoje mėnesio sąskaitoje.

Dar vienas aspektas – kainų augimas. Kuo brangesnė elektra, tuo labiau apsimoka nedidinti bereikalingo vartojimo. Tai, kas prieš keletą metų buvo „centai, neverta dėmesio“, dabar gali sudaryti akivaizdžią sumą, ypač jei namuose daug elektronikos. Ilgalaikėje perspektyvoje net ir 5–10 eurų sutaupymas per mėnesį per metus pavirsta į apčiuopiamą sumą, kurią galima skirti kažkam malonesniam nei sąskaitų apmokėjimas.

Kaip pačiam namuose rasti „slaptus“ elektros rijikus ir ką tai reiškia tau?

Pradėti galima nuo paprasčiausio – apžvalgos. Apeik visus kambarius ir sąžiningai pasižiūrėk, kas įjungta į rozetes. Ne tik didelę buitinę techniką, bet ir mažus prietaisus: kolonėles, žadintuvus, naktines lempeles, įkroviklius, Wi-Fi stiprintuvus, signalizacijas, kamerų maitinimą, senus maršrutizatorius. Užrašyk bent mintyse: ar šis prietaisas tikrai turi būti nuolat įjungtas? Ar jis būtinas visą parą, ar tik tam tikromis valandomis?

Tada verta susikurti sistemą. Labai padeda prailgintuvai su jungikliais – prie jų galima prijungti, pavyzdžiui, visą televizoriaus zoną: TV, priedėlis, žaidimų konsolė, kolonėlės. Išėjus iš svetainės, pakanka paspausti vieną jungiklį – ir visa zona nustoja vartoti elektrą. Tas pats gali būti ir darbo zonoje: kompiuteris, monitorius, kolonėlės, spausdintuvas. Svarbu susikurti tokį išdėstymą, kad išjungti būtų patogu, nes jei kiekvieną kartą reikės landžioti už spintos, po savaitės šio įpročio nebeliks.

Ką tai reiškia tau praktiškai? Pirmiausia – daugiau kontrolės. Tu pradedi pats spręsti, kada ir kam eikvoja elektrą tavo prietaisai, o ne leidi jiems „gyventi savo gyvenimą“. Antra – tai reali galimybė sumažinti mėnesio išlaidas beveik be jokio diskomforto. Tau nereikia sėdėti tamsoje ar atsisakyti kavos ryte – tereikia išjungti tai, kas tau nieko neduoda, tik tyliai suka skaitiklią. Trečia – tokie įpročiai ugdo sąmoningumą ir vaikams: jie mato, kad elektra nėra „nematomas ir nemokamas dalykas“, kad ja reikia naudotis atsakingai.

Galiausiai, šis požiūris atneša ir papildomų pliusų: atsargiai naudojama elektronika dažnai tarnauja ilgiau, mažiau kaista, mažėja gaisro rizika dėl senų, visą laiką įjungtų prailgintuvų ar dulkių pritraukusių adapterių. Tai reiškia, kad rūpindamasis savo sąskaita, kartu rūpiniesi ir namų saugumu bei aplinka – mažiau bereikalingai suvartotos energijos yra ir mažesnis pėdsakas gamtai.

Kokius įpročius verta keisti kasdien, kad sąskaita mažėtų be skausmo?

Vien tik prietaisų išjungimo dažnai nepakanka, jei norisi išnaudoti visą taupymo potencialą. Vertėtų pasižiūrėti ir į kasdienius įpročius. Pavyzdžiui, ar dažnai palieki televizorių veikti „dėl fono“, kai pats naršai telefone ar skaitai? Ar išjungdamas kompiuterį jį tik užmigdai, ar visgi išjungi pilnai, ypač jei žinai, kad grįši tik kitą dieną? Ar virtuvėje nenaudoji kelių prietaisų tam, ką galėtum padaryti vienu – tarkim, nuolat šildai arbatinuką, užuot užsiviręs tiek vandens, kiek reikia?

Vienas iš praktiškų įpročių – planuoti prietaisų naudojimo laiką. Skalbimo mašiną ar indaplovę verta jungti tada, kai ji pilna, o ne dėl kelių indų. Kai kuriais atvejais galima pasinaudoti naktiniu tarifu, jei jį turi – nustatyti laiko programą, kad prietaisas įsijungtų naktį. Naudojant orkaitę, pasidomėk, ar jai tikrai reikia ilgai kaisti iš anksto – dažnai galima įdėti patiekalą šiek tiek anksčiau ir taip sutaupyti keletą dešimčių minučių kaitinimo.

Dar vienas svarbus įprotis – šviesa. Kiek kartų esame palikę įjungtą šviesą koridoriuje, vonioje, sandėliuke „tik trumpam“, kuris pavirsta į valandą ar daugiau? Čia padeda savidisciplina ir paprasti sprendimai: ryškesnė, bet ekonomiška lemputė ten, kur šviesą reikia jungti dažniausiai, judesio jutiklis laiptinėje ar kieme. Visą parą degančias lemputes reikėtų pakeisti į taupesnes, o ten, kur šviesos išvis nereikia (pavyzdžiui, dekoratyviniai šviestuvai, kurių niekas realiai nenaudoja), juos galima tiesiog rečiau jungti.

Galiausiai verta peržiūrėti ir seniausius prietaisus namuose. Senas šaldytuvas rūsyje, kuris laiko kelias skardines ir šaldytas uogas, gali suvartoti tiek pat, kiek naujas A klasės šaldytuvas virtuvėje su visa šeimos savaitės produkcija. Kartais racionaliau atsisakyti senų, neefektyvių prietaisų, nei laikyti juos „dėl įpročio“. Taip ne tik sumažinsi suvartojimą, bet ir atsikratysi bereikalingo daikto, kuris užima vietą ir reikalauja priežiūros.

Elektros taupymas namuose nebūtinai turi būti susijęs su nepatogumu ar radikaliais pokyčiais. Lietuvio eksperimentas, kai jis tiesiog išjungė kelis nereikalingus prietaisus ir budėjimo režimu veikiančią techniką, parodė, kad sąskaita gali pastebimai sumažėti ir be jokių ypatingų investicijų. Svarbiausia – pradėti matyti, kur dingsta elektra, ir sąmoningai pasirinkti, už ką iš tiesų nori mokėti. Keli nauji įpročiai, tvarkingi prailgintuvai su jungikliais ir šiek tiek dėmesio – ir tas „netikėtas“ efektas sąskaitoje gali tapti tavo nauja kasdienybe.