Oras-vanduo suvartoja daug elektros. Kur ieškoti problemos, kad žiemą neliktumėte be šildymo?

Ryte namuose lyg ir šilta, tačiau telefone jau kelintą dieną mirga neįprastai didelės elektros sąnaudos. Vakare šilumos siurblys ūžia ilgiau nei įprastai, o radiatoriai ar grindys vis tiek neatrodo tokie šilti, kaip turėtų. Iš pradžių tai lengva nurašyti šalčiui: juk žiema, sistema dirba. Tačiau būtent toks momentas dažnai ir parodo, kad namo šildyme kažkas pradėjo veikti ne taip. Oras–vanduo įrenginys natūraliai sunaudoja daugiau elektros, kai lauke spaudžia šaltis. Jam tenka paimti mažiau šilumos iš lauko oro, o namui jos reikia daugiau. Vis dėlto staigus, nepaaiškinamas šuolis sąskaitoje, nenutrūkstamas veikimas ar vis dažniau įsijungiantis papildomas elektrinis kaitinimo elementas nėra signalai, kuriuos verta ignoruoti iki pavasario. Didžiausia klaida – laukti, kol namuose visiškai atvės. Šilumos siurblys retai „sugenda iš niekur“: dažnai prieš rimtesnį sutrikimą jis ima dirbti garsiau, lėčiau pasiekia nustatytą temperatūrą arba be aiškios priežasties ima vartoti daugiau elektros. Kuo anksčiau randama priežastis, tuo didesnė tikimybė, kad šalčiausią savaitę nereikės skubiai ieškoti atsarginio šildytuvo ar meistro. Kai didelė sąskaita nėra vien šalčio pasekmė Pirmas dalykas, kurį verta palyginti, yra ne vien šio ir praėjusio mėnesio sąskaita, bet ir lauko temperatūra bei namų režimas. Jei kelias savaites buvo gerokai šalčiau, didesnės sąnaudos gali būti visiškai logiškos. Tačiau jeigu lauke panašus oras, šeimos įpročiai nepasikeitė, o elektra staiga kainuoja gerokai daugiau, vien žiema tokio pokyčio nepaaiškina. Dažnas kaltininkas yra per aukštai nustatyta tiekiamo vandens temperatūra. Oras–vanduo efektyviausiai dirba tada, kai jam nereikia gaminti labai karšto vandens šildymo sistemai. Jei šilumos siurblys priverstas nuolat kelti temperatūrą iki tokios, kurios labiau reikia seniems radiatoriams nei grindiniam šildymui, jis ima naudoti daugiau elektros ir lengviau pasiekia ribą, kai į pagalbą jungiasi elektrinis tenas. Papildomas kaitinimo elementas šaltomis dienomis gali būti reikalingas, tačiau jo dažnas ar ilgas veikimas turėtų atkreipti dėmesį. Jis šildo beveik tiesiogiai elektra, todėl sąnaudos auga labai greitai. Kartais žmogus mato tik šiltus namus ir didžiulę sąskaitą, bet nežino, kad didelę dalį darbo jau atlieka ne pats šilumos siurblys, o elektrinis šildymas. Problema gali slėptis ne pačiame įrenginyje Lauko blokui žiemą tenka nelengva užduotis: ant jo kaupiasi drėgmė, šerkšnas ir ledas, todėl įrenginys periodiškai turi atitirpti. Tai normalus procesas. Bet jei aplink bloką susikaupia sniegas, užšąla kondensato nutekėjimas arba ledas ima trukdyti oro cirkuliacijai, siurbliui tampa sunkiau paimti šilumą iš oro ir jis dirba vis neefektyviau. Prieš apžiūrint lauko bloką verta saugiai įsitikinti, ar jo neužvertė sniegas, ar priešais groteles nėra sukrautų daiktų, lapų, šakų ar ledo. Nereikėtų skubėti grandyti ledo aštriais įrankiais, pilti karšto vandens ar ardyti korpuso – taip galima sugadinti detales ir sukelti dar daugiau bėdų. Jei ledo daug, jis nuolat atsinaujina ar matyti, kad vanduo neturi kur nutekėti, protingiau kviesti specialistą. Ne mažiau svarbi ir namo pusė. Nešildomas ar mažai šildomas kambarys, užsukti radiatoriai, uždengtos termostatinės galvutės, neteisingai veikiantis kambario termostatas ar užsinešę filtrai gali išbalansuoti visą sistemą. Šilumos siurblys tuomet bando kompensuoti problemą ilgesniu darbu, nors tikroji priežastis gali būti ne kompresoriuje, o vandens cirkuliacijoje ar net viename netinkamai sureguliuotame mazge. Pexels / Ömer Gülen Skirtingiems namams tas pats ženklas reiškia ne tą patį Šeimai su mažais vaikais namuose dažnai norisi palaikyti vienodą aukštesnę temperatūrą visą parą, todėl staigesni nustatymų mažinimai ar didinimai gali tik apsunkinti sistemos darbą. Grindinis šildymas reaguoja lėtai: vakare smarkiai pakėlus temperatūrą jis nepradės ekonomiškai šildyti per kelias minutes. Dažniausiai jam palankesnis stabilus režimas, o ne kasdienės temperatūros „sūpynės“. Senesniame name su radiatoriais situacija gali būti kitokia. Jei radiatoriams reikia labai karšto vandens, oras–vanduo veiks sunkiau nei naujesniame, gerai apšiltintame būste su grindiniu šildymu. Tai nereiškia, kad įrenginys būtinai blogas, tačiau tokioje sistemoje ypač svarbūs teisingi nustatymai, radiatoriams tinkamas hidraulinis balansavimas ir realistiškas supratimas, kiek šilumos namas praranda per sienas, stogą ar nesandarius langus. Senjorui ar vienam gyvenančiam žmogui didžiausias pavojus dažnai yra ne pati techninė bėda, o delsimas. Ekrane atsiradęs klaidos pranešimas gali atrodyti menkniekis, ypač jei šiluma dar laikosi. Tačiau verta užsirašyti klaidos kodą, patikrinti įrenginio instrukciją ir kreiptis į prižiūrintį meistrą, o ne kelis kartus perkrauti sistemą tikintis, kad perspėjimas dings visam laikui. Ką patikrinti dabar, o ko geriau neliesti Pradėti galima nuo paprastų dalykų: peržiūrėti elektros vartojimo duomenis, pasižiūrėti, ar nepasikeitė nustatyta namų temperatūra, ar sistema nerodo perspėjimų, ar lauko blokas neužsnigtas ir turi laisvą erdvę aplink save. Taip pat naudinga atkreipti dėmesį, ar namuose neliko neįprastai šaltų patalpų, ar šildymo kontūrai šyla tolygiai, ar girdisi nauji, neįprasti garsai. Tokie pastebėjimai meistrui būna daug vertingesni nei vien sakinys, kad „sąskaita per didelė“. Tačiau šaltnešio, elektros jungčių, slėgio, vožtuvų ir valdymo parametrų savarankiškai reguliuoti nereikėtų. Internete rastas patarimas pakeisti vieną nustatymą gali tikti visai kitokiam namui ir kitai šildymo sistemai. Jei įrenginys dažnai sustoja, meta klaidas, nebeužtikrina šilumos arba aiškiai veikia su elektrinio teno pagalba ilgiau nei įprasta, reikalinga kvalifikuota apžiūra. Verslui ir montuotojams tai taip pat priminimas, kad vien pakabinti įrenginį neužtenka. Žmogui reikia aiškiai parodyti, kokie rodmenys normalūs, kaip atrodo atitirpinimas, kada jungiasi papildomas šildymas ir į ką žiūrėti prieš skambinant pagalbos. Kai savininkas supranta savo sistemą, jis nepanikuoja dėl kiekvieno šaltesnio ryto, bet ir nepraleidžia pirmųjų tikros problemos ženklų. Žiemą šilumos siurblys neturi būti tylus ir nematomas – jis dirba, atitirpsta, reaguoja į šaltį. Bet jis neturėtų versti žmogaus rinktis tarp šiltų namų ir baimės atsidaryti elektros sąskaitą. Pastebėtas neįprastas vartojimas yra ne priežastis pykti ant įrenginio, o proga laiku išsiaiškinti, ar namui trūksta šilumos, sistemai – oro ir vandens cirkuliacijos, o gal tiesiog profesionalios priežiūros.

Oras-vanduo suvartoja daug elektros. Kur ieškoti problemos, kad žiemą neliktumėte be šildymo?

Komentarai 1

Prisijunkite prie diskusijos atšaukti