Pensininkas iškeitė butą mieste į namą kaime: po metų pasakė, kas kainavo brangiausiai

Ko jis vis dėlto nesigailėjo

Po metų vyras nepasakė, kad persikraustymas buvo klaida. Jam patiko turėti savo kiemą, gyventi arčiau gamtos ir nepriklausyti nuo daugiabučio kaimynų. Jis geriau miegojo, daugiau judėjo ir pradėjo vertinti lėtesnę kasdienybę.

Tačiau jo požiūris pasikeitė. Iš pradžių kaimą jis matė kaip pigesnę ir paprastesnę miesto alternatyvą. Vėliau suprato, kad tai nėra paprastesnis gyvenimas – tai kitoks gyvenimo būdas, reikalaujantis daugiau savarankiškumo, planavimo ir fizinių jėgų.

Po metų jis būtų rinkęsis mažesnį sklypą, namą arčiau miestelio ir vietą, iš kurios kelis kartus per dieną važiuoja viešasis transportas. Taip pat būtų iš anksto susipažinęs su kaimynais ir pasidomėjęs, kas aplinkui teikia namų priežiūros paslaugas.

Gražus vaizdas pro langą liko svarbus, tačiau svarbesnis tapo kelias iki vaistinės.

Ką verta patikrinti prieš parduodant miesto būstą?

Prieš priimant galutinį sprendimą naudinga pasirinktame kaime bent kelis kartus pagyventi skirtingais metų laikais. Vasaros savaitgalis neparodo, kaip veikia šildymas, valomi keliai ar jaučiasi ilgi žiemos vakarai.

Reikėtų praktiškai patikrinti:

• kiek užtrunka kelionė iki parduotuvės ir gydymo įstaigos;
• kaip dažnai važiuoja autobusas;
• ar stabiliai veikia mobilusis ryšys ir internetas;
• kokia šildymo sistema ir kas ją prižiūrės;
• iš kur gaunamas vanduo ir kur išleidžiamos nuotekos;
• kiek kainuos žolės pjovimas, sniego valymas ir smulkus remontas;
• ar šalia gyvena žmonių, į kuriuos būtų galima kreiptis;
• ar namo išplanavimas bus patogus sumažėjus judrumui.

Svarbi ir pati pastato konstrukcija. Status laiptas į antrą aukštą, aukšti slenksčiai, lauko tualetas ar vonia slidžiomis grindimis šiandien gali netrukdyti, tačiau po kelerių metų tapti rimta kliūtimi.

Patogiausias namas pensijai nebūtinai yra pats gražiausias. Dažnai vertingesnis vieno aukšto būstas, nedidelis sklypas, patikimas šildymas ir asfaltuotas privažiavimas.

Brangiausiai kainavo ne pinigai

Metų pabaigoje vyras suskaičiavo, kad gyvenimas kaime nebuvo daug pigesnis, nei tikėjosi. Tačiau tikroji kaina buvo ne sąskaitose.

Jis turėjo dažniau prašyti pagalbos, kruopščiau planuoti keliones ir pripažinti, kad kai kurių darbų vienas nebegali atlikti. Žmogui, visą gyvenimą vertinusiam savarankiškumą, tai buvo sunkiau nei sumokėti už malkas ar automobilio remontą.

Kaimas jam davė tylą, erdvę ir gamtą. Mainais pareikalavo pasiruošimo, fizinio darbo ir stipresnio ryšio su aplinkiniais.

Todėl sprendžiant, ar persikelti iš miesto, neužtenka paklausti, ar patinka kaimo ramybė. Reikia paklausti ir kitaip:

Ar ši vieta vis dar bus patogi tada, kai nebegalėsiu vairuoti, kasti sniego arba pats užlipti ant stogo?

Jeigu į šį klausimą yra aiškus atsakymas, gyvenimas kaime gali tapti puikiu nauju etapu. Jeigu atsakymas priklauso tik nuo sveikatos ir vaikų pagalbos, sprendimą verta persvarstyti dar prieš parduodant miesto būstą.