Rytais langai šlapi nuo kondensato? Padėkite tai ant palangės vakare – drėgmės gali būti gerokai mažiau

Rudenį ši problema grįžta į daugybę namų beveik nepastebimai. Vakare langas atrodo visiškai sausas, o ryte stiklo apačioje jau stovi vandens lašeliai, palangė drėgna, o kampuose prie rėmo ima rastis tamsesnių dėmelių. Iš pradžių atrodo, kad tai tik nedidelis nepatogumas – nuvalai langą šluoste ir pamiršti. Tačiau jei kondensatas kaupiasi nuolat, drėgmė gali persikelti į langų sandūras, sienų kampus ir kitas šaltesnes vietas, kur ilgainiui jau atsiranda gerokai nemalonesnė problema – pelėsis.

Šaltesniais mėnesiais kondensatas ant langų susidaro labai paprastai: patalpų oras yra šiltesnis ir drėgnesnis, o lango stiklas – šaltesnis. Kai šiltas drėgnas oras pasiekia šaltą paviršių, dalis jame esančios drėgmės virsta vandens lašeliais. Kuo namuose daugiau drėgmės ir kuo šaltesnis stiklas, tuo reiškinys ryškesnis. Todėl rudenį ir žiemą problema dažnai paaštrėja būtent rytais, po nakties.

Yra keletas paprastų priemonių, kurias žmonės naudoja drėgmei prie langų sumažinti. Kai kurios jų jau stovi mūsų virtuvės spintelėje, o kitos – tiesiog auga vazone.

Ant palangės galima pastatyti augalų, mėgstančių drėgnesnį orą

Vienas iš dažniausiai minimų augalų tokiose situacijose yra vėzdūnė, dar vadinama taikos lelija. Ji mėgsta drėgnesnę aplinką, todėl neretai rekomenduojama vonios kambariams ar kitoms vietoms, kur ore drėgmės daugiau. Jos dideli lapai ir pats augalas dalį drėgmės gauna iš aplinkos, todėl vazoną galima pastatyti ant palangės arba visai šalia lango.

Panašiai dažnai minimi ir paparčiai. Jie natūraliai gerai jaučiasi drėgnesnėje aplinkoje ir gali būti tinkamas pasirinkimas kambariui, kuriame oras linkęs būti drėgnas. Vienas augalas, žinoma, neišspręs rimtos kondensacijos problemos visame bute, tačiau kaip viena iš kelių priemonių jis gali būti naudingas, ypač jeigu ir taip norėjote daugiau žalumos namuose.

Svarbu tik nepersistengti su pačių augalų laistymu. Jeigu ant palangės sustatysite kelis vazonus ir nuolat laikysite jų žemę visiškai šlapią, į patalpą išgaruos papildomos drėgmės. Todėl augalai čia turėtų būti pagalbinė priemonė, o ne dingstis ant vieno lango sukurti mažą tropikų kampelį.

Dar paprastesnis būdas – druska, soda arba kačių kraikas

Jeigu gėlėmis užsiimti nenorite, galima išbandyti daug paprastesnį triuką. Į nedidelį dubenėlį ar platesnį indelį įberkite paprastos valgomosios druskos ir vakare pastatykite ant palangės. Druska yra higroskopiška – ji sugeria drėgmę iš aplinkos, todėl po kurio laiko galima pastebėti, kad ji pradeda drėkti ir sulipti.

Tokiu pačiu principu galima naudoti ir kepimo sodą. Nedidelis atviras indelis su soda ant palangės gali sugerti dalį aplink esančios drėgmės. Dar vienas variantas – drėgmę sugeriantis kačių kraikas. Kai kurios jo rūšys būtent ir sukurtos greitai sugerti skystį bei drėgmę, todėl nedidelis kiekis atvirame inde gali veikti panašiai kaip paprastas drėgmės sugėriklis.

Svarbiausia nepamiršti tokių priemonių reguliariai pakeisti. Jei druska ar soda jau sukietėjo, sulipo ir tapo drėgna, jos gebėjimas sugerti papildomą drėgmę mažėja. Todėl geriau įberti nedidelį kiekį ir keisti dažniau, nei laikyti tą patį indelį kelias savaites.

Tai nėra pramoninio oro sausintuvo pakaitalas ir dubenėlis druskos neišsausins viso kambario, tačiau jeigu problema nedidelė ir drėgmė daugiausia kaupiasi prie konkretaus lango, toks būdas gali padėti sumažinti jos kiekį tiesiog toje vietoje.

Kartais problema slepiasi ne lange, o mūsų kasdieniuose įpročiuose

Jei kiekvieną rytą tenka valyti beveik varvantį langą, vien palangės triukų gali nepakakti. Tuomet verta pažiūrėti, iš kur namuose atsiranda tiek drėgmės. Vienas didžiausių jos šaltinių – skalbinių džiovinimas uždaroje patalpoje. Iš šlapių drabužių vanduo niekur nedingsta – jis išgaruoja į kambario orą. Jeigu nėra pakankamo vėdinimo, ta drėgmė vėliau ir nusėda ant šalčiausių paviršių, o lango stiklas dažniausiai yra vienas iš jų.

Daug drėgmės į orą patenka ir gaminant maistą, verdant puodus be dangčių, maudantis duše ar net tiesiog gyvenant keliems žmonėms nedideliame būste. Todėl trumpas, bet intensyvus vėdinimas kelis kartus per dieną kartais duoda daugiau naudos nei bet kokia priemonė ant palangės.

Verta apžiūrėti ir pačią lango zoną. Jeigu radiatorius užstatytas sofa, uždengtas ilgomis storomis užuolaidomis ar ant jo nuolat džiovinami drabužiai, šiltas oras negali normaliai kilti link lango. Stiklas lieka šaltesnis, o kondensato susidarymo tikimybė didėja.

Todėl prasidėjus rudeniui verta padaryti labai paprastą eksperimentą: atitraukti užuolaidas nuo radiatoriaus, patikrinti oro judėjimą prie lango ir kelias dienas stebėti, ar rytais vandens ant stiklo sumažėjo.

Jei vanduo nuo lango jau bėga – vien dubenėlio druskos neužteks

Mažas kondensato kiekis šaltą rytą dar nebūtinai reiškia didelę problemą. Tačiau jeigu vanduo nuolat kaupiasi ant palangės, langų kampuose atsiranda juodų taškelių, juntamas pelėsio kvapas arba drėgmė persikelia ant sienos, problemą reikėtų spręsti rimčiau.

Tokiu atveju verta pamatuoti santykinę oro drėgmę paprastu higrometru. Jei ji nuolat labai aukšta, gali prireikti geresnio vėdinimo arba elektrinio oro sausintuvo. Taip pat verta patikrinti, ar patalpoje nėra šalčio tiltų, langų montavimo problemų ar kitų vietų, kur paviršiai atšąla labiau nei turėtų.

Tačiau jei rudenį ant stiklo susidaro tik nedidelis rasos sluoksnis, pradėti galima nuo pačių paprasčiausių dalykų: daugiau vėdinti, nedžiovinti skalbinių uždarame kambaryje, neuždengti radiatoriaus ir ant palangės pastatyti indelį su druska, soda ar drėgmę sugeriančiu kraiku.

Kartais būtent tokios smulkmenos pirmosios parodo rezultatą. Jeigu ryte druskos indelyje jau matyti drėgmė, o ant lango vandens mažiau, reiškia, dalį perteklinės drėgmės ji tikrai perėmė. Tačiau jeigu stiklas ir toliau tiesiog varva, problema greičiausiai yra ne palangėje – tuomet jau verta ieškoti tikrosios drėgmės priežasties visame kambaryje.