Šlapi batai prie durų sugadina ne tik kvapą: kaip rudenį išdžiovinti avalynę ir skėčius be balų prieškambaryje

Rudenį prieškambaris labai greitai tampa silpniausia namų vieta. Grįžtate iš lietaus, batai varva, skėtis šlapias, striukė drėgna, o po kelių valandų prie durų jau atsiranda bala, kvapas ir neaiškios dėmės ant grindų.

Didžiausia klaida – viską numesti prie radiatoriaus arba palikti tiesiog ant kilimėlio. Batai gali deformuotis, oda sukietėti, zomša prarasti vaizdą, o po nuolat šlapiu kilimėliu laminatas ar parketas ima tamsėti ir pūstis.

Gera žinia ta, kad tam nereikia brangių sprendimų. Užtenka teisingai susidėlioti mažą „šlapių daiktų zoną“: padėklas batams, vieta skėčiui, popierius arba džiovyklė avalynei ir kilimėlis, kuris nelaiko vandens kaip kempinė.

Kodėl batų negalima dėti tiesiai ant radiatoriaus

Pirmas noras grįžus su šlapiais batais – pastatyti juos prie radiatoriaus. Atrodo logiška: šilta, vadinasi, greičiau išdžius. Bet odai, zomšai ir net daugeliui tekstilinių batų toks džiovinimas dažnai baigiasi blogai.

Bėda ta, kad batas džiūsta netolygiai. Išorė greitai įkaista ir pradeda trauktis, o viduje drėgmė dar lieka. Oda gali sukietėti, susiraukšlėti, prarasti formą. Klijuotos vietos, ypač ties padu, nuo karščio ilgainiui silpnėja. Po kelių tokių džiovinimų batai pradeda atrodyti senesni, nors buvo avėti vos vieną sezoną.

Ypač rizikinga taip džiovinti žieminius batus storu padu. Drėgmė iš vidaus pasišalina lėtai, todėl šiluma tik „užrakina“ problemą: išorė atrodo sausa, bet vidpadis, pamušalas ir siūlės dar ilgai lieka drėgni. Kitą rytą apsiaunate batus, o jie viduje šalti, sunkūs ir kvepia nebe oda, o drėgme.

Geriausia batus džiovinti kambario temperatūroje, paliekant oro cirkuliaciją. Jei batai labai permirkę, išimkite vidpadžius, atriškite raištelius arba praverkite užtrauktukus, kad oras pasiektų vidų. Vidpadžius džiovinkite atskirai – jie dažnai sugeria daugiau drėgmės nei pats batas.

Paprastas būdas: popierius viduje ir padėklas po apačia

Senas triukas su popieriumi vis dar veikia. Į šlapius batus galima prikišti suglamžyto balto popieriaus arba popierinių rankšluosčių. Jie sugeria drėgmę iš vidaus ir kartu padeda išlaikyti bato formą. Jei batai labai šlapi, pirmąsias kelias valandas popierių reikėtų pakeisti 2–3 kartus, nes prisigėręs jis drėgmės nebetraukia.

Laikraščių geriau vengti, ypač šviesiems batams. Spausdinimo dažai gali palikti pilkas ar juodas žymes ant pamušalo, vidpadžių arba net ant kojinių. Jei jau naudojate laikraštį, jį geriau dėti tik į tamsius darbinius batus, kurių vaizdas nėra labai svarbus.

Po batais verta patiesti ne paprastą kilimėlį, o padėklą su kraštais. Tinka plastikinis, guminis ar silikoninis batų padėklas. Jis sulaiko vandenį, purvą, smėlį ir druską, kuri žiemą parsinešama nuo šaligatvių. Toks padėklas ypač naudingas daugiabutyje, kur mažas prieškambaris greitai tampa balų žemėlapiu.

Jei namuose keli žmonės, vieno padėklo gali neužtekti. Tokiu atveju geriau turėti vertikalią batų lentyną, o apačioje palikti padėklą nubėgančiam vandeniui. Batai turi stovėti ne susigrūdę, o taip, kad tarp jų liktų bent keli centimetrai oro. Kitaip vieni džiūsta, o kiti nuo jų vėl drėksta.

Elektrinė batų džiovyklė: kada ji verta pinigų

Elektrinė batų džiovyklė yra geras sprendimas, jei dažnai vaikštote pėsčiomis, turite vaikų arba rudenį ir žiemą kasdien grįžtate su drėgna avalyne. Tokia džiovyklė šildo ne bato išorę, o vidų, todėl drėgmė pasišalina tolygiau.

Reikia rinktis švelnaus šildymo džiovyklę, o ne labai karštą prietaisą, kuris tiesiog kepina batą iš vidaus. Odai ir zomšai per didelė temperatūra vis tiek gali pakenkti. Geras ženklas, jei džiovyklė turi oro cirkuliaciją arba palaiko nedidelę, stabilią šilumą.

Vaikiškiems batams toks daiktas beveik visada pasiteisina. Rudenį vaikai retai grįžta su „truputį drėgnais“ batais – dažniausiai jie būna šlapi rimtai. Jei tokie batai per naktį neišdžiūsta, ryte prasideda klasikinė drama: arba reikia autis drėgnus, arba ieškoti atsarginės poros, kurios nėra.

Vis dėlto net ir su džiovykle verta išimti vidpadžius. Taip batai išdžiūsta greičiau, o kvapas kaupiasi mažiau. Drėgmė ir šiluma kartu yra labai palanki terpė nemaloniam kvapui, todėl po džiovinimo batus verta palikti pravertus, o ne iškart sukišti į spintą.

Skėtis kampe neišdžiūsta – jis tiesiog pradeda dvokti

Su skėčiais daroma kita dažna klaida: šlapias skėtis sulankstomas ir pastatomas į kampą. Iš išorės atrodo tvarkinga, bet viduje audinys lieka šlapias. Po kelių tokių kartų atsiranda pelėsio kvapas, audinys pasidaro lipnus, o metalinės dalys gali pradėti rūdyti.

Geriausia skėtį pirmiausia kelis kartus nukratyti lauke arba laiptinėje, jei ten galima tai padaryti netrukdant kitiems. Tada namuose jį reikėtų palikti pusiau išskleistą arba pastatyti į skėčių stovą su indu vandeniui. Visiškai išskleistas skėtis mažame prieškambaryje dažnai užima per daug vietos ir varva ant grindų, bet visiškai suskleistas jis džiūsta prasčiausiai.

Jei neturite specialaus stovo, labai gerai veikia vonios kambarys. Pastatykite skėtį į tuščią vonią, dušo kabiną, kibirą ar gilų dubenį. Ten vanduo niekam nepakenks, o audinys išdžius greičiau nei suspaustas prie durų.

Nereikėtų šlapio skėčio kabinti ant kabliuko prie sienos. Vanduo nubėga per smaigalį arba rankeną, aptaško sieną, grindjuostę, tapetus. Po kelių savaičių drėgno sezono ten gali likti dėmė, kuri atrodo daug prasčiau nei laikinas skėtis vonioje.

Kilimėlis prie durų gali būti tylus grindų gadintojas

Daug kas mano, kad jei prie durų yra kilimėlis, problema išspręsta. Iš tikrųjų netinkamas kilimėlis tik paslepia vandenį. Jis sugeria drėgmę, bet po apačia grindys lieka šlapios. Jei tai kartojasi kasdien, laminatas ima pūstis per siūles, parketas tamsėja, o prie grindjuosčių gali atsirasti pelėsio kvapas.

Rudenį geriau rinktis guminį arba lengvai plaunamą kilimėlį, kuris nesugeria viso vandens į save. Dar geriau – derinti du sluoksnius: lauke arba laiptinėje šiurkštesnis kilimėlis purvui nuvalyti, o viduje batų padėklas su kraštais. Tada purvas ir vanduo lieka ten, kur juos lengva išpilti ar išplauti.

Nuomojamame bute tai ypač aktualu. Viena tamsi dėmė ant parketo ar išsipūtęs laminatas prie durų gali kainuoti daugiau nei keli geri padėklai batams. Todėl verta pasirūpinti ne tik avalyne, bet ir grindimis.

Kartą per savaitę padėklą ir kilimėlį reikia išplauti. Rudenį ten kaupiasi ne tik vanduo, bet ir smėlis, lapų likučiai, kelio purvas. Žiemą prisideda druska, kuri ypač kenkia ir batams, ir grindų dangai.

Kaip susitvarkyti prieškambarį, kad jis nevirstų sandėliu

Patogiausia namuose turėti aiškią taisyklę: šlapi batai pirmiausia keliauja ant padėklo, vidpadžiai išimami, skėtis – į vonią arba stovą, o sausos poros nestovi kartu su šlapiomis. Toks smulkus įprotis labai greitai pakeičia prieškambario vaizdą.

Jei vietos mažai, verta naudoti siaurą vertikalią lentyną, kabliuką batų šaukštui, atskirą dėžutę pirštinėms ir mažą šluostę vandeniui nuo grindų nubraukti. Kuo mažiau daiktų mėtosi prie durų, tuo lengviau suvaldyti drėgmę.

O odinius ir zomšinius batus prieš rudens sezoną verta impregnuoti. Tai nepavers jų guminiais batais, bet sumažins drėgmės įsigėrimą ir palengvins valymą. Jei batai jau permirko, pirmiausia juos reikia išdžiovinti, tada nuvalyti, ir tik tada naudoti apsaugines priemones.

Rudens prieškambaris neturi būti pelkė. Jam reikia ne stebuklingo valiklio, o tvarkos: vanduo turi nubėgti į padėklą, batai džiūti iš vidaus, skėtis nestovėti suspaustas kampe, o kilimėlis netapti šlapia kempine po kojomis.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!