Spinta prie išorinės sienos: kodėl už jos kas rudenį atsiranda pelėsis ir kiek centimetrų reikia palikti

Ilgai gali atrodyti, kad miegamajame viskas tvarkoje: kambarys šiltas, langai uždaryti, spinta stovi savo vietoje ir netrukdo praeiti. Tačiau atėjus rudeniui ištraukus iš jos striukę ar perstumus baldą, už nugarėlės pasitinka tamsūs taškai, drėgnas sienos kvapas ir nemalonus jausmas, kad problema vėl grįžo.

Dažnai pirmoji mintis būna paprasta – gal blogai išvalyta siena, gal kažkur prateka stogas ar vamzdis. Kartais priežastis iš tiesų gali būti rimta, bet labai dažnai pelėsis renkasi būtent tą vietą, kur didelė, prie išorinės sienos pristumta spinta neleidžia sienai nei sušilti, nei išdžiūti.

Rudenį namuose prasideda tas pats ciklas: lauke šalta ir drėgna, viduje šildoma, džiovinami skalbiniai, gaminamas maistas, rečiau pravėdinama. Šiltas, drėgnas kambario oras susiduria su šaltesne išorine siena, o už baldų jam dar ir nėra kur judėti. Todėl klausimas čia ne vien apie tvarką – keli palikti centimetrai gali nulemti, ar pavasarį už spintos rasite švarią sieną.

Už spintos susidaro mažas, šaltas kambarys

Išorinė siena visuomet yra vėsesnė už pertvarą tarp dviejų kambarių, ypač senesniame, prasčiau apšiltintame būste. Kai prie jos beveik prispaudžiama spinta, tarp sienos ir baldų lieka siauras oro tarpas, kuriame oras užsistovi. Kambario šiluma ten neprasiskverbia taip laisvai, todėl sienos paviršius atšąla dar labiau.

Ore visuomet yra vandens garų – jie atsiranda nuo žmogaus kvėpavimo, maisto gaminimo, dušo, skalbinių ir net augalų. Kai šis šiltesnis oras pasiekia šaltą paviršių, drėgmė gali nusėsti plonyčiu, akiai beveik nematomu sluoksniu. Vieną vakarą to nepastebėsite, bet kai taip kartojasi savaitėmis, kampas už spintos tampa palankia vieta pelėsiui.

Pelėsis neatsiranda todėl, kad namuose „nešvaru“. Jam reikia drėgmės, vėsesnio paviršiaus ir ramaus oro – būtent tai dažnai netyčia sukuriama baldais uždengus išorinę sieną. Dėl to nuvalyti dėmes vien valikliu kartais reiškia tik trumpam paslėpti pasekmę, o ne pakeisti sąlygas, kurios ją sukūrė.

Keli centimetrai, kurie keičia daugiau, nei atrodo

Spintos nereikėtų remti tiesiai į išorinę sieną. Praktinis minimumas yra apie 5 centimetrai, tačiau saugesnis ir dažniausiai geresnis tarpas – maždaug 8–10 centimetrų. Toks atstumas leidžia orui bent minimaliai cirkuliuoti, o siena gali gauti šilumos iš kambario.

Jeigu namuose jau buvo pelėsio, kampas yra šaltas arba būstas senas, vien 5 centimetrų gali nepakakti. Tokiu atveju verta palikti arčiau 10 centimetrų ir neapkrauti tos vietos daiktų dėžėmis, suspaustomis antklodėmis ar storais užuolaidų sluoksniais. Kuo mažiau oro juda už baldo, tuo ilgiau ant sienos laikosi drėgmė.

Svarbu ir tai, ar spinta turi kojeles bei ar jos apačia nėra visiškai uždara. Baldas ant kojelių leidžia šiek tiek oro patekti ir iš apačios, o tai naudinga ypač didelėms, iki grindų ir lubų siekiančioms spintoms. Jei galinė sienelė jaučia drėgmę, patamsėjo ar ima banguotis, tai ženklas, kad už baldo oras užsilaiko pernelyg ilgai.

Spinta prie išorinės sienos: kodėl už jos kas rudenį atsiranda pelėsis ir kiek centimetrų reikia paliktiNuotrauka: Pexels / Max Vakhtbovych

Rudenį problema prasideda tyliai

Dažna situacija prasideda visai nekaltai: vasarą spinta pastumiama arčiau sienos, kad kambaryje atsirastų daugiau vietos. Tuo metu siena šilta, langai dažnai praviri, o skalbiniai greitai džiūsta, todėl niekas nekliūva. Tik spalį ar lapkritį, kai lauke atvėsta ir namuose užsidaro langai, už spintos ima rastis tas specifinis, rūsyje primenantis kvapas.

Šeimai su vaikais tai dažnai tampa papildoma našta, nes miegamajame prie šaltos sienos paprastai stovi ne tuščia lentyna, o didelė drabužių spinta. Senjorui gali būti sunku tokį baldą patraukti ir apžiūrėti, kas vyksta už jo. Nuomojamame būste žmonės neretai problemą pamato tik prieš kraustydamiesi, kai tenka aiškintis, iš kur atsirado tamsūs plotai.

Nemaloniausia, kad pelėsis gali paliesti ne tik sieną. Jis įsigeria į prie sienelės kabančius drabužius, patalynę, popierines dėžes, kartoną. Tada žmogus ima dažniau skalbti, purkšti kvapus ar vėdinti spintą, nors tikrasis sprendimas dažnai prasideda nuo paties baldo vietos.

Ne viską išsprendžia vien spintos pastūmimas

Paliktas tarpas yra būtinas, tačiau jis nepadės, jei kambaryje nuolat per drėgna. Rudens ir žiemos metu verta trumpai, bet intensyviai išvėdinti kambarius – plačiai atverti langus kelioms minutėms, o ne laikyti vos pravertus visą dieną. Taip pasikeičia oras, bet sienos ir baldai nespėja stipriai atšalti.

Taip pat verta stebėti, ar ant langų rytais nuolat kaupiasi vandens lašai, ar kambaryje džiovinami skalbiniai, ar neuždengti radiatoriai. Šie dalykai atskirai atrodo smulkūs, bet kartu padidina drėgmę namuose. Jei įmanoma, skalbinius geriau džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje, o šilumai netrukdyti pasiekti išorinės sienos.

Jeigu pelėsis grįžta net palikus tarpą, reguliariai vėdinant ir palaikant šildymą, problemos nereikėtų nurašyti vien baldams. Priežastis gali būti šilumos tiltas, pažeista sienos izoliacija, nesandarumas, stogo ar fasado drėgmė. Tokiu atveju naudinga ieškoti konkretaus drėgmės šaltinio, nes vien dažyti ar purkšti pažeistą vietą reiškia kasmet kartoti tą patį darbą.

Spinta prie išorinės sienos nėra klaida savaime. Klaida prasideda tada, kai ją prispaudžiame taip, lyg siena už jos nebedalyvautų namų gyvenime. Palikti 8–10 centimetrų oro ir laiku pasirūpinti kambario drėgme yra paprasčiau nei kiekvieną rudenį traukti baldą, valyti juodus taškus ir vėl tikėtis, kad šįkart jie nebegrįš.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!