Stebėkite temperatūrą, jei kompiuteris kaista dažnai
Jei kompiuteris dažnai ūžia, stringa arba netikėtai sulėtėja, verta patikrinti jo temperatūrą. Tam yra nemokamų programų, kurios parodo, kaip kaista svarbiausi komponentai.
Procesoriaus temperatūrai stebėti galima naudoti „Core Temp“, vaizdo plokštei – „GPU-Z“, o SSD ir standiesiems diskams – „CrystalDiskInfo“. Išsamesnę sistemos būklės apžvalgą gali parodyti ir tokios programos kaip „HWiNFO“.
Tokie įrankiai ypač naudingi tada, kai norite suprasti, ar problema iš tiesų susijusi su karščiu. Jei temperatūra kyla net atliekant paprastas užduotis, tai gali reikšti, kad aušinimas neveikia taip, kaip turėtų.
Svarbu nepamiršti, kad temperatūrų stebėjimas pats savaime problemos neišsprendžia. Tai tik būdas laiku pastebėti, kad kompiuteriui reikia daugiau dėmesio – valymo, geresnės ventiliacijos ar mažesnės apkrovos.
Kambario temperatūra taip pat labai svarbi
Kompiuterio aušinimas priklauso ne tik nuo jo vidinių ventiliatorių. Didelę įtaką turi ir aplinka, kurioje jis naudojamas.
Kuo šiltesnis kambarys, tuo sunkiau įrenginiui atsikratyti šilumos. Jei patalpa įkaitusi, net ir tvarkingai veikianti aušinimo sistema dirba prasčiau.
Todėl viena veiksmingiausių priemonių – palaikyti kuo vėsesnę darbo vietą. Dieną galima užtraukti užuolaidas, kad saulė nešildytų kambario. Vėdinti geriausia tada, kai lauke vėsiau – anksti ryte arba vakare.
Ventiliatorius taip pat gali padėti, tačiau svarbu, kad jis gerintų oro judėjimą patalpoje, o ne pūstų karštą orą tiesiai į kompiuterio korpusą. Nešiojamąjį kompiuterį verta laikyti ant kieto, lygaus paviršiaus, kad nebūtų uždengtos oro angos.
Ko geriau nedaryti per karščius
Vasarą verta vengti kelių įpročių, kurie gali padidinti perkaitimo riziką. Nešiojamojo kompiuterio nereikėtų laikyti ant lovos, antklodės ar kelių, jei taip uždengiamos ventiliacijos angos. Minkšti paviršiai trukdo oro cirkuliacijai ir sulaiko šilumą.
Taip pat nereikėtų palikti kompiuterio automobilyje. Uždaro automobilio salonas saulėtą dieną gali labai greitai įkaisti, o elektronikai tokios sąlygos yra pavojingos.
Jei kompiuteris jau labai įkaitęs, nereikėtų jo toliau spausti iki ribos. Geriau išjungti sudėtingas programas, leisti įrenginiui atvėsti ir tik tada tęsti darbą.
Dar viena klaida – ignoruoti garsiai dirbančius ventiliatorius. Jei kompiuteris nuolat ūžia garsiau nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad jam sunku atvėsti.
Nedidelė priežiūra gali išgelbėti nuo didelių išlaidų
Kompiuterio perkaitimas dažnai prasideda nepastebimai. Iš pradžių jis tiesiog veikia šiek tiek lėčiau, vėliau ima garsiau ūžti, o galiausiai gali pradėti strigti ar išsijungti.
Todėl vasarą verta skirti kelias minutes paprastam patikrinimui: ar įrenginys nestovi saulėje, ar neuždengtos oro angos, ar ventiliatoriai nėra užsikimšę dulkėmis, ar kambaryje nėra per karšta.
Šie veiksmai nereikalauja daug pastangų, tačiau gali padėti išvengti brangios žalos. Karštis kompiuteriui nėra smulkmena – ypač tada, kai jis naudojamas kasdien darbui, mokslams ar svarbiems duomenims saugoti.
