Artėja Juodasis penktadienis: viliojanti nuolaida gali kainuoti gerokai daugiau, nei tikėjotės

Iki Juodojo penktadienio lieka mėnuo, tačiau nuolaidų pasiūlymai pirkėjus gali pasiekti gerokai anksčiau. Kartu su jais internete pasirodo ir sukčių sukurti skelbimai bei parduotuvės, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo patikimos. Užtenka nepastebėti vienos pakeistos raidės svetainės adrese, kad vietoj laukiamo pirkinio žmogus prarastų pinigus ar atiduotų kortelės duomenis.

2026 metais Juodasis penktadienis vyks lapkričio 27-ąją, o po savaitgalio, lapkričio 30 dieną, bus minimas Kibernetinis pirmadienis. Vis dėlto daugelis pardavėjų išpardavimus pradeda anksčiau, todėl įtartinų pasiūlymų verta saugotis jau dabar.

Sukčiavimo prevencijos ekspertė Marija Briede atkreipia dėmesį, kad netikras internetines parduotuves atskirti darosi vis sunkiau. Sukčiai kopijuoja žinomų prekės ženklų logotipus, prekių nuotraukas ir svetainių dizainą, o pirkėjus vilioja didelėmis nuolaidomis.

Pavojus slypi ir tame, kad sukčiams nebereikia kurti akivaizdžiai prastų puslapių. Pasitelkus dirbtinį intelektą galima greitai parengti sklandžius prekių aprašymus, reklamas ir tariamų klientų atsiliepimus įvairiomis kalbomis. Todėl taisyklinga lietuvių kalba ar profesionaliai atrodanti svetainė savaime dar neįrodo, kad pardavėjas patikimas.

Viena raidė adrese gali pakeisti viską

Netikrą parduotuvę pirkėjas gali rasti socialiniuose tinkluose, gauti nuorodą el. paštu ar pamatyti reklamą paieškos sistemoje. Pastaruoju atveju apgaulinga svetainė gali būti rodoma tarp pirmųjų rezultatų, nes už tokią vietą sumokėta.

Svetainės adresas kartais skiriasi nuo tikrojo vos vienu ženklu: vietoj raidės įrašytas skaičius, pridėtas papildomas žodis arba pakeista domeno galūnė. Skubantis pirkėjas to gali nepastebėti, ypač kai puslapyje mato pažįstamą logotipą ir įprastai atrodančias prekes.

Pamačius patrauklų pasiūlymą reklamoje ar gautame laiške, saugiau į parduotuvę eiti savarankiškai – naršyklėje įvesti žinomą oficialų jos adresą arba naudoti anksčiau išsaugotą nuorodą. Ten galima patikrinti, ar tokia pati akcija iš tiesų galioja.

Dėmesio: spynelės simbolis ar „https“ svetainės adrese nereiškia, kad parduotuvė tikra. Jis rodo, kad ryšys apsaugotas, tačiau tokią apsaugą gali turėti ir sukčių puslapis.

Didelė nuolaida turėtų paskatinti patikrinti kainą

Itin pigi prekė nebūtinai yra apgaulė, tačiau neįprastai didelis kainų skirtumas turėtų paskatinti sustoti. Jei keliuose žinomuose prekybos tinkluose tas pats telefonas kainuoja apie 600 eurų, o nežinomoje parduotuvėje siūlomas už 200 eurų, prieš mokant verta išsiaiškinti, kas yra pardavėjas ir kodėl kaina tokia maža.

Palyginkite to paties modelio kainas keliose parduotuvėse, atkreipkite dėmesį į pristatymo mokestį ir grąžinimo sąlygas. Naudinga kainą stebėti dar prieš prasidedant išpardavimams – taip lengviau įvertinti, kiek iš tiesų sutaupysite.

Skelbiant prekės kainos sumažinimą, ankstesne kaina paprastai laikoma mažiausia pardavėjo taikyta kaina per 30 dienų iki nuolaidos. Taikomos ir išimtys, pavyzdžiui, greitai gendantiems produktams, o laipsniškai mažinant kainą galioja atskira taisyklė. Jei abejojate, ar nuolaida nurodyta teisingai, išsaugokite kainos ir pasiūlymo ekrano nuotraukas.

Sukčiai taip pat siekia, kad žmogus apsispręstų kuo greičiau. Pranešimai „liko vos kelios minutės“ ar „paskutinė prekė“ gali būti naudojami spaudimui sukurti. Net jei pasiūlymas atrodo labai geras, prieš mokant verta skirti kelias minutes pardavėjo patikrai.

Patikrinkite pardavėją ir mokėjimo prašymą

Prieš pirkdami iš mažiau žinomos parduotuvės, paieškokite jos pavadinimo ir atsiliepimų už pačios svetainės ribų. Patikrinkite, ar aiškiai nurodyti pardavėjo duomenys, kontaktai, pristatymo ir prekių grąžinimo sąlygos. Jei nurodytas telefonas neveikia, į laiškus neatsakoma, o apie pardavėją beveik nėra informacijos, pirkimą vertėtų atidėti.

Atsargumo reikia ir tuomet, kai pardavėjas primygtinai prašo pinigus pervesti į privataus asmens sąskaitą, ypač jei nepaaiškina, kodėl nėra kitų atsiskaitymo būdų. Toks prašymas savaime neįrodo sukčiavimo, tačiau kartu su kitais įtartinais požymiais yra rimta priežastis papildomai patikrinti pardavėją.

Prieš tvirtindami mokėjimą per „Smart-ID“ ar kitą prisijungimo priemonę, perskaitykite, kokį veiksmą patvirtinate. Patikrinkite rodomą sumą ir gavėją. Jeigu duomenys nesutampa su jūsų pirkiniu arba prašymas tvirtinti veiksmą atsirado netikėtai, jo netvirtinkite.

Ką daryti, jei kortelės duomenis jau suvedėte?

Jei po apmokėjimo įtarėte, kad parduotuvė gali būti netikra, nedelsdami susisiekite su savo banku oficialiu jo programėlėje ar svetainėje nurodytu būdu. Paaiškinkite, kokius duomenis suvedėte, ir paprašykite įvertinti, ar reikia blokuoti kortelę bei ar dar galima sustabdyti mokėjimą.

Jeigu pastebėjote nepažįstamų operacijų, taip pat praneškite bankui ir kreipkitės į policiją. Išsaugokite užsakymo patvirtinimą, susirašinėjimą, mokėjimo informaciją ir įtartinos svetainės ekrano nuotraukas – jos gali padėti aiškinantis įvykį.