Vis griežtėjančių aplinkosaugos standartų fone Europos Sąjunga žengia dar vieną ryžtingą žingsnį – komunalinių nuotekų valymo reikalavimai taps griežtesni, o įmonėms ir savivaldybėms teks prisitaikyti prie naujų žaidimo taisyklių. Europos Parlamentas ir Taryba dar pernai patvirtino atnaujintą direktyvą, kuri iš esmės keis tai, kaip Europos miestai ir miesteliai turės tvarkytis su nuotekomis.
Lietuvoje šią savaitę Aplinkos ministerija sukvietė vandens tiekimo įmonių, savivaldybių ir jų asociacijų atstovus, kad pristatytų, kokių pokyčių šalis gali tikėtis artimiausiu metu. O jų laukia išties nemažai.
Svarbiausias pokytis – nuo šiol nuotekų valymo sistemose turės būti šalinami ne tik įprasti teršalai, tokie kaip azotas ar fosforas, bet ir mikroteršalai – tai reiškia vaistų likučius bei medžiagas iš kosmetikos priemonių.
Kitaip tariant, į klozetą išmestas nesuvartotas antibiotikas ar duše nuskalautas losjonas neturės galimybės patekti į gamtą. Nors šie junginiai plika akimi nematomi, jų poveikis ekosistemoms – milžiniškas. Nuo hormoninių sutrikimų žuvims iki ilgalaikio poveikio geriamajam vandeniui.
Šie nauji reikalavimai palies visas gyvenvietes, kuriose gyvena nuo 1000 žmonių. Bus privaloma turėti centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą, o pati valymo infrastruktūra turės būti ne tik veiksminga, bet ir efektyvi energetiškai – naudojanti atsinaujinančius išteklius, tokius kaip biodujos ar atliekų šiluma.
Tačiau kartu ES atsakomybę dalina ne tik savivaldybėms ar valymo įmonėms – didesnė našta teks ir patiems gamintojams. Vaistų ir kosmetikos įmonės turės prisidėti prie valymo kaštų padengimo – kol kas neaišku, ar tai bus mokesčiai, ar kitokia finansinė atsakomybė, tačiau aišku viena – už taršą teks sumokėti.
Direktyvoje taip pat numatyta, kad kiekviena valstybė narė privalės parengti integruotus miesto nuotekų valdymo planus, spręsti taršos lietaus nuotekomis problemą, registruoti individualias nuotekų tvarkymo sistemas ir užtikrinti jų priežiūrą. Kitaip tariant – bet kuri sodyba ar namas su vietiniu nuotekų valymu taip pat atsidurs po didinamuoju stiklu.
Numatyta ir prievolė nuolat stebėti visuomenės sveikatai svarbius teršalus bei viešai informuoti apie tai, kaip tvarkomos miesto nuotekos.
Direktyvos reikalavimus visos ES šalys, tarp jų ir Lietuva, privalės perkelti į savo nacionalinius įstatymus iki 2027 metų liepos 31 dienos. Tai reiškia, kad artimiausiais metais lauks intensyvūs pasiruošimo darbai, nauji projektai ir, tikėtina, papildomos investicijos.
Šis žingsnis – tai bandymas iš esmės pažaboti nematomą, bet pavojingą taršos formą. Galbūt apie tai kasdien negalvojame, tačiau visa, kas patenka į nuotekų vamzdį, anksčiau ar vėliau grįžta pas mus – per vandenį, per maistą, per gamtą. Tad švarios nuotekos – tai ne tik apie vamzdžius. Tai apie mūsų visų sveikatą.
Parašyti komentarą