Grasinantys laiškai pasiekė „Teltoniką“, greitąją pagalbą ir biurų pastatą: sprogmenų nerasta

Penktadienį Vilniuje ir Kaune kelioms įmonėms bei įstaigoms elektroniniu paštu atsiųsti grasinimai apie pastatuose neva padėtus sprogmenis. Darbuotojai buvo evakuoti, policija apieškojo patalpas ir teritorijas, tačiau jokių pavojingų ar įtartinų daiktų neaptiko.

Liepos 17-osios rytą grasinančių elektroninių laiškų sulaukė aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“, greitosios medicinos pagalbos tarnyba ir dar vienas biurų pastatas. Pranešimai buvo susiję su objektais Vilniuje ir Kaune, o gavus informaciją į vietas išsiųsti policijos pareigūnai. Patikrinus nurodytus pastatus realios grėsmės nenustatyta.

Apie galimai užminuotas „Teltonikos“ patalpas policijai pranešta maždaug 11 valandą. Įmonės darbuotojai saugumo sumetimais paliko pastatus, o pareigūnai tikrino patalpas ir aplinkines teritorijas. Kaune apžiūrėti objektai K. Baršausko ir Chemijos gatvėse, Vilniuje – bendrovės biuras Saltoniškių gatvėje.

Laiške reikalauta pinigų ir grasinta sprogimu

Vilniaus policijos duomenimis, „Teltonikai“ atsiųstame laiške buvo reikalaujama sumokėti nurodytą pinigų sumą. Priešingu atveju grasinta, kad vidurdienį bendrovės pastatai sprogs. Gavusi pranešimą įmonė teigė reagavusi pagal nustatytą saugumo protokolą ir perdavusi informaciją teisėsaugai.

Kauno policija apie grasinimą pranešimą gavo maždaug 11 val. 40 minučių. Pareigūnai patikrino įmonės patalpas ir teritoriją, tačiau sprogmenų ar kitų įtartinų objektų nerado. Policija patvirtino, kad pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei nekilo.

Panašūs grasinančio pobūdžio laiškai tą pačią dieną buvo atsiųsti greitosios medicinos pagalbos tarnybai ir biurų pastatui Vilniaus Lvivo gatvėje. Šiuose objektuose pavojingų daiktų taip pat neaptikta, todėl policija pranešimus vertina kaip melagingus.

Policija aiškinasi, ar laiškai tarpusavyje susiję

Pareigūnai renka medžiagą dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų arba ištikusią nelaimę. Tyrimo metu bus siekiama nustatyti, kas siuntė elektroninius laiškus, iš kur jie buvo išsiųsti ir ar visus pranešimus galėjo parengti tas pats asmuo ar žmonių grupė.

Kol kas policija viešai nepaskelbė, kad būtų nustatyti įtariamieji. Taip pat nepatvirtinta, ar penktadienio laiškai susiję su ankstesnėmis grasinimų bangomis, kai panašūs pranešimai buvo siunčiami Lietuvos mokykloms, oro uostams ir kitoms įstaigoms.

Birželio pradžioje grasinančių laiškų buvo sulaukusios dešimtys šalies mokyklų. Tuomet policija teigė nematanti realios grėsmės, tačiau ragino administracijas apžiūrėti teritorijas, tęsti veiklą ir išlikti budrias.

Kodėl net melagingas grasinimas vertinamas rimtai?

Kol pastatas nepatikrintas, neįmanoma patikimai žinoti, ar laiškas yra tik bandymas sutrikdyti įstaigos veiklą. Dėl to net ir gramatinių klaidų turintis, neįtikinamai atrodantis ar keliems gavėjams vienu metu išsiųstas pranešimas negali būti paprasčiausiai ignoruojamas.

Tokie laiškai mobilizuoja policiją ir kitas tarnybas, sutrikdo įmonių bei gydymo įstaigų darbą, o evakuoti žmonės tam tikrą laiką negali grįžti į savo darbo vietas. Net jeigu sprogmenų nėra, melagingas pranešimas gali sukelti finansinių nuostolių, pacientų aptarnavimo trikdžių ir didelį darbuotojų nerimą.

Svarbu ir tai, kad informacija apie neva padėtą sprogmenį kartais naudojama kaip turto prievartavimo priemonė. Nusikaltėlis gali reikalauti pervesti pinigus, grasindamas priešingu atveju susprogdinti pastatą ar pakartoti išpuolį. Pinigų mokėti ar savarankiškai pradėti derybų nereikėtų – visą susirašinėjimą būtina išsaugoti ir perduoti policijai.

Ką daryti gavus grasinantį laišką?

Gavėjas neturėtų atsakyti siuntėjui, persiųsti laiško kolegoms ar bandyti pats tikrinti įtartinų vietų. Būtina išsaugoti originalų elektroninį laišką su siuntėjo adresu, gavimo laiku ir technine informacija, pranešti įstaigos vadovui arba saugos darbuotojui ir nedelsiant kreiptis į policiją.

Policija rekomenduoja kuo tiksliau užfiksuoti grasinimo tekstą, jame nurodytą vietą, laiką ir tariamo sprogmens aprašymą. Įstaigos administracija, įvertinusi situaciją ir vadovaudamasi tarnybų nurodymais, gali organizuoti darbuotojų ar lankytojų evakuaciją į saugią vietą.

Pastebėjus paliktą neįprastą krepšį, dėžę, laidus ar kitą įtartiną daiktą, jo negalima liesti, judinti ar fotografuoti iš arti. Reikia atsitraukti, perspėti aplinkinius ir skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Pareigūnams svarbu kuo tiksliau nurodyti daikto vietą ir aplinkybes, kuriomis jis buvo pastebėtas.

Penktadienio grasinimai Vilniuje ir Kaune nepasitvirtino, tačiau jų gavėjai reagavo pagal saugumo procedūras: žmonės pasitraukė iš pastatų, o pareigūnai patikrino nurodytas vietas. Policija dabar aiškinasi laiškų kilmę ir jų siuntėjų tikslus.