Iš Maskvos – žinutė Baltijos šalims

Maskva pasiuntė tiesioginę žinutę Lietuvai, Latvijai ir Estijai – Rusija esą nemato nei priežasties, nei prasmės pulti Baltijos šalis ar pradėti ginkluotą konfliktą su NATO. Tokį pareiškimą rugsėjo 1-ąją Rytų ekonomikos forumo kuluaruose išsakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.

„Kodėl Rusija turėtų pulti NATO? Kokia prasmė?“ – klausė Rusijos diplomatas, primindamas, kad dar Sovietų Sąjunga pripažino Baltijos valstybių nepriklausomybę. Pasak jo, Maskva neturi nei planų, nei būtinybės pradėti tokį konfliktą.

Maskva kalba apie 2030 metus

A. Gruško taip pat atmetė Vakaruose skambančius perspėjimus, kad Rusija per artimiausius metus galėtų išbandyti NATO ryžtą ar kelti tiesioginę karinę grėsmę rytiniam Aljanso flangui. Jo teigimu, Vakarų politikai Rusijai patys „priskiria“ planus, kurių Maskva esą neturi, o kaip viena iš galimų ribinių datų minima 2030-ieji.

Rusijos viceministras pateikė ir savo versiją, kodėl tokie perspėjimai skamba. Pasak jo, jeigu iki 2030 metų puolimo neįvyks, Vakarai galės teigti, kad grėsmės pavyko išvengti būtent dėl sustiprintos gynybos ir persiginklavimo, o tai taps argumentu toliau didinti karines išlaidas.

Raminanti žinutė nuskambėjo kartu su gerokai griežtesne retorika

Įdomu tai, kad beveik tuo pat metu iš Maskvos Baltijos regiono kryptimi skambėjo ir visai kitokio tono pareiškimai. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovai kalbėjo apie pasirengimą reaguoti į galimą situacijos eskalaciją Baltijos jūroje, o A. Gruško atskirai pareiškė, kad Rusija turi priemonių Kaliningrado sričiai ginti.

Todėl žinutė Baltijos šalims skamba dvejopai: viena vertus, Maskva viešai tvirtina neturinti jokio tikslo pulti NATO, kita vertus, tuo pat metu kalba apie karinius scenarijus Baltijos regione ir galimą atsaką Vakarams.

Bent oficiali Rusijos pozicija dabar suformuluota labai aiškiai – Maskva tvirtina, kad Lietuvos, Latvijos ar Estijos puolimas jai neturėtų jokios prasmės. Tačiau Baltijos šalims vien tokių pareiškimų neužtenka: regione gynybos stiprinimas tęsiamas būtent tam, kad galimas konfliktas niekada netaptų realiu scenarijumi.