Klimato kaita pasieks ne tik termometrus: kas gali brangti ir kur Lietuvai atsiveria galimybės

Dažnesnės sausros Pietų Europoje gali branginti vaisius, daržoves, alyvuogių aliejų ir pašarus, o audros bei liūtys didins draudimo ir infrastruktūros išlaidas. Baltijos šalys dėl ilgesnio vegetacijos sezono gali auginti daugiau kultūrų ir pritraukti nuo kaitros bėgančių turistų, tačiau savaime klimato kaitos laimėtojomis netaps.

Autorius – Raulis Eametsas, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas

Baltijos šalyse klimato kaita vis dar neretai atrodo kaip kitų regionų problema. Graikijoje, Ispanijoje ar Italijoje kaitra, sausros, vandens trūkumas ir miškų gaisrai jau tiesiogiai veikia žemės ūkį, turizmą bei žmonių kasdienybę. Lietuvoje dažniau pastebime švelnesnes žiemas ir ilgesnį šiltąjį sezoną, todėl gali susidaryti įspūdis, kad mūsų laukia daugiau naudos nei žalos.

Tačiau klimato kaitos poveikis matuojamas ne vien laipsniais. Jis atsispindės parduotuvių čekiuose, būsto draudimo įmokose, elektros tinklų remonto sąnaudose ir valstybės biudžete. Net jeigu Lietuvoje konkretus derlius bus geras, kainas gali pakelti sausra Ispanijoje, potvynis Italijoje ar derliaus praradimas kitame pasaulio regione, iš kurio Europa importuoja maisto produktus.

2024-ieji Europoje buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją. Vidutinė temperatūra žemyne buvo 1,47 laipsnio aukštesnė už 1991–2020 metų vidurkį. Lietuvoje tie patys metai taip pat tapo šilčiausiais nuo meteorologinių stebėjimų pradžios: vidutinė temperatūra pasiekė 9,5 laipsnio ir 2,1 laipsnio viršijo daugiametę normą.

Maisto kainas kels ne vien energija ir geopolitika

Pirmiausia klimato poveikį gyventojai pajus maisto prekių lentynose. Kaitra ir sausros mažina dalies augalų derlingumą, o liūtys, šalnos netinkamu metu bei nauji kenkėjai gali sunaikinti derlių dar prieš jam pasiekiant parduotuves. Prastesnis derlius reiškia mažesnę pasiūlą, didesnį importo poreikį ir aukštesnes kainas.

Europos Centrinio Banko tyrėjai apskaičiavo, kad ekstremali 2022 metų vasaros kaitra maisto infliaciją Europoje po metų padidino maždaug 0,67 procentinio punkto. Vertinimo intervalas siekė nuo 0,43 iki 0,93 procentinio punkto, o iki 2035 metų panašių karščio epizodų poveikis dėl tolesnio klimato šilimo gali būti maždaug perpus stipresnis.

Tai nereiškia, kad po kiekvienos karštos savaitės visas maistas pabrangs vienodai. Jautriausi yra nuo konkrečių klimato sąlygų ir regionų priklausomi produktai: vaisiai, daržovės, alyvuogės, vynuogės, kakava, kava ir dalis grūdų. Pabrangus pašarams ir vandeniui, poveikis vėliau gali persiduoti pieno, mėsos bei kitų gyvūninių produktų kainoms.

Europos Komisija skelbė, kad dėl nepalankių orų 2024–2025 metų sezonu ES obuolių produkcija galėjo sumažėti 4 proc., o persikų ir nektarinų – 5,8 procento. ECB duomenimis, 2025 metais neproporcingai didelę maisto infliacijos dalį sudarė kava, arbata, kakava, saldumynai ir mėsa.

Lietuva šių svyravimų neišvengs, net jei vietos ūkininkų derlius konkrečiais metais bus geras. Mūsų parduotuvėse gausu Pietų Europoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje pagamintų produktų, todėl klimato nuostoliai už tūkstančių kilometrų per tiekimo grandines pasiekia ir Lietuvos vartotoją. Europos klimato rizikos vertinime perspėjama, kad iš ne Europos šalių ateinančios gamybos ir tiekimo grandinių rizikos sparčiai didės, nes dalyje pagrindinių tiekimo regionų klimato poveikis bus dar stipresnis.

Brangs draudimas, infrastruktūra ir apsauga nuo stichijų

Kita sąskaita atsiras ne parduotuvėje, o būsto, automobilio ir verslo draudime. Dažnėjant liūtims, audroms, potvyniams, krušai ir gaisrams draudikai turi padengti daugiau nuostolių. Jei rizika tam tikroje teritorijoje nuolat auga, didėja įmokos, atsiranda didesnės išskaitos, o kai kurias rizikas gali būti vis sunkiau apdrausti priimtina kaina.

1980–2024 metais oro ir klimato ekstremumai Europos Sąjungoje sukėlė maždaug 822 mlrd. eurų ekonominių nuostolių. Daugiau kaip 208 mlrd. eurų, arba ketvirtadalis visos šios sumos, teko vos ketveriems paskutiniams nagrinėto laikotarpio metams – 2021–2024-iesiems. Europos aplinkos agentūra įspėja, kad nuostoliai greičiausiai toliau didės, nes prisitaikymo tempas atsilieka nuo augančių rizikų.

Lietuvoje tai gali reikšti ne tik užlietus rūsius ar audros apgadintus stogus. Intensyvios liūtys apkrauna miestų lietaus nuotekų sistemas, karštis gadina kelių dangą, audros verčia medžius ant elektros linijų, o pakrančių ir upių teritorijose didėja užliejimo pavojus. Kiekvienas toks įvykis sukelia išlaidas gyventojams, įmonėms, draudikams, savivaldybėms ir valstybei.

Keliai, tiltai, geležinkeliai, elektros tinklai ir pastatai buvo projektuojami remiantis ankstesnio klimato duomenimis. Jeigu trumpalaikės liūtys tampa intensyvesnės, o karščio epizodai – ilgesni, senųjų techninių normų gali nebeužtekti. Todėl dalį infrastruktūros teks atnaujinti anksčiau, didinti vandens pralaidumą, stiprinti elektros tinklus ir daugiau investuoti į miestų vėsinimą.

Europos Komisijos užsakytame vertinime apskaičiuota, kad iki 2050 metų visai ES prisitaikymui prie klimato kaitos kasmet reikėtų maždaug 70 mlrd. eurų investicijų. Apie 30 mlrd. eurų tektų infrastruktūrai, 21 mlrd. – ekosistemoms, o 12 mlrd. – maisto saugumui.

Šie pinigai turės atsirasti tuo metu, kai Europos valstybės taip pat didina gynybos, energetinio saugumo ir senstančios visuomenės finansavimą. Todėl pagrindinis klausimas yra ne tai, ar prisitaikymas kainuos, bet kada už jį mokėsime. Investuoti iš anksto paprastai pigiau, nei po kiekvienos audros taisyti tą pačią infrastruktūrą.

Draudimo įmoka

Ilgesnis sezonas ūkininkams suteikia progų, bet negarantuoja derliaus

Baltijos šalims klimato šilimas suteikia ir tam tikrų galimybių. Ilgėjantis vegetacijos sezonas leidžia anksčiau pradėti darbus, vėliau nuimti derlių ir svarstyti kultūras, kurios anksčiau mūsų regione buvo laikomos pernelyg rizikingomis. Lietuvoje jau auginama daugiau kukurūzų, žieminių kviečių ir rapsų, eksperimentuojama su soja, vynuogėmis bei kitais šiltesnio klimato augalais.

Pokytis matomas ir meteorologiniuose duomenyse. 2024 metais vegetacijos laikotarpis Lietuvoje prasidėjo vidutiniškai 11 dienų anksčiau ir pasibaigė 17 dienų vėliau nei įprasta pagal 1991–2020 metų klimato normą. 2025 metais jis truko 233 dienas – net 26 dienomis ilgiau už daugiametį vidurkį.

Tačiau ilgesnis sezonas savaime nereiškia didesnio derliaus. Anksti prasidėjusi vegetacija padidina žalą, kurią gali padaryti vėlyvos pavasario šalnos. Šiltesnės žiemos padeda išgyventi kenkėjams ir ligų sukėlėjams, o ilgesni sausringi laikotarpiai didina drėkinimo poreikį. Gausus lietus taip pat nėra vien privalumas – jeigu jis iškrinta per kelias dienas, vanduo nuplauna dirvožemį, užlieja laukus ir trukdo technikai.

Europos Komisija pažymi, kad žemės ūkį veikia ne tik aukštesnė temperatūra, bet ir mažiau nuspėjamas kritulių pasiskirstymas, sausros, potvyniai, audros bei sezoninių ciklų svyravimai. Todėl laimės ne tie ūkininkai, kurių laukai tiesiog atsidurs šiltesnėje klimato juostoje, o tie, kurie investuos į dirvožemio būklę, vandens valdymą, atsparesnes veisles ir rizikos išskaidymą.

Reikės geresnių drenažo ir laistymo sistemų, vandens kaupimo, tikslesnių orų prognozių ir lankstesnio pasėlių planavimo. Galimybė auginti naują kultūrą mažai verta, jeigu nėra jai pritaikytos technikos, sandėlių, perdirbimo, darbuotojų ir pirkėjų. Todėl Lietuva vien dėl šiltesnių vasarų netaps naująja Italija ar Prancūzija.

Miškų sektoriui situacija taip pat dviprasmiška. Ilgesnis augimo sezonas gali paspartinti kai kurių medžių augimą, tačiau sausros, audros, gaisrai ir kenkėjai gali padaryti daugiau žalos, nei suteiks papildoma šiluma. Dėl to miškų savininkams teks daugiau dėmesio skirti rūšių įvairovei ir atsparumui, o ne vien greitam medienos prieaugiui.

Galimybės atsivers ne tik žemės ūkyje

Baltijos šalys gali tapti patrauklesnės vasaros turizmui, jei Pietų Europoje 35–40 laipsnių temperatūra ir gaisrų pavojus taps vis dažnesni. Pajūris, ežerai, miškai, dviračių maršrutai ir kaimo turizmas gali sudominti keliautojus, kurie atostogoms ieško ne didžiausio karščio, o komfortiškos temperatūros bei gamtos.

Tačiau tam neužteks reklamuoti „vėsią šiaurietišką vasarą“. Reikės kokybiško susisiekimo, apgyvendinimo, paslaugų, saugomos gamtos ir ilgesniam sezonui pritaikytos infrastruktūros. Be to, ir mūsų regione daugės karščio bangų, audrų, vandens kokybės problemų bei Baltijos jūros pakrančių erozijos, todėl turizmas taip pat turės prisitaikyti.

Didelė galimybė atsiveria įmonėms, kurios padės prisitaikyti kitiems. Augs poreikis potvyniams atsparesnei statybai, lietaus vandens surinkimo sistemoms, pastatų vėsinimui, tiksliosios žemdirbystės technologijoms, klimato rizikos vertinimui, elektros tinklų apsaugai ir draudimo produktams. Tai gali tapti svarbia Baltijos šalių inžinerijos, informacinių technologijų ir finansinių paslaugų niša.

Perspektyvų turi ir bioekonomika – medienos, žemės ūkio atliekų bei kitų biologinių išteklių panaudojimas medžiagoms, chemijos produktams, energijai ir maistui kurti. Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras bioekonomiką laiko svarbia priemone mažinant priklausomybę nuo neatsinaujinančių išteklių, stiprinant konkurencingumą ir kuriant darbo vietas.

Vis dėlto didžiausia Baltijos šalių galimybė nėra pats šiltesnis klimatas. Ji slypi gebėjime anksčiau nei kiti pasiruošti jo pasekmėms. Savivaldybė, kuri šiandien geriau suplanuos lietaus nuotekas, po dešimtmečio patirs mažiau potvynių nuostolių. Ūkininkas, kuris saugos dirvožemio drėgmę ir augins kelias skirtingas kultūras, bus atsparesnis vieno sezono nesėkmei. Elektros tinklų valdytojas, kuris iš anksto pašalins pažeidžiamas vietas, greičiau atkurs tiekimą po audros.

Klimato kaita Baltijos šalims nėra nei vien nelaimė, nei netikėtas ekonominis prizas. Kai kurioms veikloms sąlygos taps palankesnės, tačiau kartu brangs maistas, draudimas, infrastruktūros priežiūra ir apsauga nuo ekstremalių reiškinių. Laimės ne šalys, kurioms tiesiog pasiseks būti šiauriau, o tos, kurios greičiausiai supras naujas rizikas ir galimybes pavers realiomis investicijomis.