Įtampa Artimuosiuose Rytuose, Maskvos invazija į Ukrainą, Vladimiro Putino, o dabar ir Donaldo Trumpo grasinimai – Europa susiduria su tarptautinių krizių banga. Tyrime, kurį atliko Europos universiteto institutas kartu su JAV analitiniu centru „Council on Foreign Relations“, pateikiama 30 konkrečių rizikos scenarijų. Didžiausia grėsmė Europos saugumui siejama su vienu iš naujojo JAV prezidento pareiškimų. Apie tai praneša Lenkijos naujienų portalas „Onet”.
Rusijos karas Ukrainoje, be kita ko, kelia nerimą vokiečiams. Neseniai atliktos apklausos duomenimis, 58 proc. gyventojų teigė bijantys branduolinio ginklo panaudojimo. Tačiau užsienio reikalų ir saugumo ekspertams kyla kur kas didesnė ir kartu labiau tikėtina rizika: JAV pasitraukimas iš saugumo garantijų, kurias jos suteikė Europai nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Šis scenarijus yra labiausiai tikėtinas 2025 m., be to, jo pasekmės yra rimčiausios, rodo beveik 400 Europos ekspertų apklausa, su kuria „Die Welt“ gavo išskirtinę prieigą.
Rizika, kad Rusijos valdovas Vladimiras Putinas panaudos branduolinį ginklą, buvo priskirta „vidutinei“ kategorijai, o pavojus prarasti JAV saugumo garantijas patenka į „didelės rizikos“ kategoriją.
Prieš kelerius metus jo niekas neklausė. Dabar jis skelbia pasaulio, kokį mes jį pažįstame, pabaigą
Ekspertai V. Putino grasinimus vertina kaip „bauginimo taktiką“. – Kremlius bando susilpninti Vakarų paramą Ukrainai. Iš tikrųjų Rusija per daug prarastų dėl branduolinio smūgio, ypač Kinijos paramą . Ir nieko neįgytų“, – sako Europos universiteto instituto profesorė Veronika Anghel (Veronica Anghel). Ji vadovavo tyrimui, kuris buvo atliktas bendradarbiaujant su JAV analitiniu centru „Council on Foreign Relations“.
Didėjanti grėsmė Europai
Tyrime, kuris pirmą kartą atliktas Europoje, pateikiama 30 konkrečių rizikos scenarijų, kuriuos mokslininkai, vyriausybių ir kariuomenių atstovai vertina pagal tris kategorijas. Tai, kad tiek JAV, kaip Europos saugumo garanto, pasitraukimo rizika, tiek bendra jos tikimybė užima pirmąją vietą, lėmė Donaldo Trumpo perrinkimas .
Respublikonas jau per savo pirmąją kadenciją 2017-2021 m. pagrasino Europos NATO partneriams, kad karinę paramą jis susies su didesniais europiečių finansiniais įsipareigojimais.
Donaldo Trumpo pirmosios savaitės Baltuosiuose rūmuose apžvalga
Tačiau nuo to laiko priklausomybė nuo JAV, kaip apsauginės galios, beveik nesumažėjo. Atsižvelgdami į principą „Amerika pirmiausia“, kuris, tikėtina, bus daug stipriau įgyvendinamas per antrąją D. Trumpo kadenciją, ekspertai mano, kad tai kelia vis didesnę grėsmę Vokietijai ir Europai.
Kokį konfrontacinį D. Trumpo požiūrį į Europos sąjungininkus rodo Grenlandijos, kurią Amerikos prezidentas nori nusipirkti, klausimas. Praėjusį savaitgalį jis pareiškė, kad tai, jog Danija pasipriešino Grenlandijos ir JAV „susitarimui“, yra „labai nedraugiškas“ veiksmas.
AV izoliacionizmas
Anksčiau NATO šalies partnerės Danijos vyriausybės vadovė, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, palietė Grenlandijos klausimą, sakydama, kad sala neparduodama.
Per rinkimų kampaniją D. Trumpas apskritai teigė, kad nori „iš esmės iš naujo įvertinti NATO vaidmenį“. JAV gynė savo sąjungininkus, „o jie mus apiplėšinėjo prekybos klausimais. Neleisime, kad tai pasikartotų“.
Donaldas Trampas prieš Vladimirą Putiną, arba kaip JAV visureigis lekia link Rusijos Žigulių. „Bagažinėje yra branduolinė bomba“.
Tai reiškia, kad JAV prezidentas apeliuoja ir į savo rinkėjus, kurie vis labiau nori izoliacionizmo. Tik apie 60 proc. respublikonų vis dar nori, kad JAV vaidintų pagrindinį vaidmenį pasaulyje paramos ir bendradarbiavimo prasme. Apklausų duomenimis, prieš 15 metų šis procentas siekė beveik 90 proc.
Apklausa didelę tikimybę suteikia paliaubų Ukrainoje scenarijui, kuris palankus Rusijai.
Nesibaigiantys karai
„Ugnies nutraukimas leistų Maskvai įtvirtinti savo kontrolę okupuotose Ukrainos teritorijose, o kartu persigrupuoti ir apsiginkluoti būsimiems išpuoliams. Kartu tokios paliaubos tik padidintų įtampą tarp ES ir NATO šalių. Nes nėra bendro sutarimo, kaip elgtis su karu Ukrainoje”, sako Anghel.
„Jie sėdi ir kalbasi, o neturi supratimo, kaip iš tikrųjų atrodo situacija“. Ukrainiečiai apie Donaldo Trumpo taikos planą. „Nepriimtinas“
Tvyrantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose taip pat atlieka svarbų vaidmenį atliekant rizikos analizę. Tiek ES tyrime, tiek anksčiau šiais metais Užsienio santykių tarybos pristatytoje ataskaitoje potencialus ginkluotas Irano ir Izraelio konfliktas atsidūrė sąrašo viršuje. Tai turėtų rimtų pasekmių Europai ne tik dėl naujų pabėgėlių srautų.
Tačiau tai taip pat turėtų pasekmių D. Trumpui, kuris pažadėjo nutraukti „nesibaigiančius karus“, kuriuose dalyvauja Jungtinės Valstijos. Pavyzdžiui, Užsienio santykių taryba mano, kad „gilesnis JAV įsitraukimas“ yra didėjančio nestabilumo Artimuosiuose Rytuose pasekmė. Tai visiškai priešinga tam, ką D. Trumpas deklaravo per rinkimų kampaniją.
Šaltinis: onet.pl, Welt
Parašyti komentarą