Lietuviai Latvijoje atrado naują apsipirkimo rojų. Šluoja viską iš eilės

Pirmiausia – pilnas degalų bakas, paskui – sustojimas prie parduotuvės ir bagažinė pirkinių. Tokį apsipirkimo maršrutą renkasi dalis į Latviją vykstančių lietuvių, o jų dėmesio sulaukia Daugpilis. Tačiau kaimyninės šalies kainos pateikia ir malonių staigmenų, ir priežasčių atidžiau pažiūrėti į čekį: vienus produktus ten pirkti apsimoka, už kitus Lietuvoje galima sumokėti mažiau. Kai degalinės švieslentėje skaičiai ima erzinti labiau nei pats sustojimas įsipilti degalų, žvilgsnis natūraliai krypsta į kaimynus. Ar už sienos pigiau? Kiek sutaupyčiau pripildęs visą baką? O jeigu kartu nupirkčiau maisto savaitei? Netoli Latvijos gyvenantiems žmonėms tai gali būti visai praktiški klausimai, ypač kai kelionę galima suderinti su kitais reikalais. Latvijos portalas LA.LV, remdamasis „Lryto“ pasakojimu, rašo, kad nuo spalio pradžios papildomu traukos tašku tapo degalai. Publikacijoje skelbiama apie Latvijoje sumažintą dyzelino akcizą ir lietuvių keliones į kaimyninę šalį. Tačiau degalinė daliai atvykstančiųjų tėra pirmasis sustojimas: toliau važiuojama maisto produktų, statybinių medžiagų ir kitų reikalingų prekių. Daugpilis šiame pasakojime išsiskiria kaip miestas, kuriame lietuviai mėgina suderinti kelis pirkinius vienu važiavimu. Vis dėlto skambus „apsipirkimo rojaus“ vardas dar neatsako į svarbiausią klausimą – kiek pinigų iš tiesų lieka kišenėje grįžus namo. Tam neužtenka pamatyti vieną pigesnę prekę ar mažesnę kainą degalinėje. Reikia suskaičiuoti visą kelionę ir visą krepšelį. Į Daugpilį vilioja degalai, tačiau aštuoni centai pasako ne viską Aprašytos kelionės į Daugpilį metu, spalio 1-osios rytą, kelyje buvo pastebėta nemažai automobilių su lietuviškais numeriais. Vien iš jų negalima nustatyti, kiek žmonių vyko būtent apsipirkti, tačiau pasienio prekybos temai tai suteikia pažįstamą vaizdą: gyventojai kainas lygina nepaisydami valstybės sienos, o didesnius pirkinius planuoja ten, kur tikisi geresnio pasiūlymo. Publikacijoje nurodoma, kad nuo spalio 1-osios Latvijoje dyzelino akcizo tarifas sumažintas iki Europos Sąjungoje leidžiamo minimumo. Joje taip pat primenama anksčiau skelbta prognozė, jog toks sprendimas degalus galėtų atpiginti maždaug aštuoniais centais už litrą. Šį skaičių svarbu suprasti tiksliai: tai numatytas kainos sumažėjimas dėl mokestinio pakeitimo, o ne savaime patvirtintas kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos degalinių. Ką aštuoni centai reikštų vairuotojui? Jeigu litras iš tiesų atpigtų būtent tiek, už 50 litrų būtų sumokama 4 eurais mažiau, už 60 litrų – 4,80 euro, o už 70 litrų – 5,60 euro mažiau nei iki tokio atpigimo. Tačiau tai dar nėra kelionės į Latviją sutaupymas. Jį parodo konkrečios degalinės Lietuvoje ir konkrečios degalinės Latvijoje kainų skirtumas, įvertinus taikomas nuolaidas. Dėl šios priežasties vienam vairuotojui užsukti pas kaimynus gali būti naudinga, o kitam papildomi kilometrai suvalgys visą naudą. Jeigu Latvija pakeliui arba gyvenama netoli sienos, situacija viena. Jeigu dėl degalų tenka specialiai važiuoti pirmyn ir atgal, skaičiavimas jau kitoks. Būtent tuomet atsiranda mintis kartu apsipirkti – tačiau ir parduotuvėje laukia ne vien mažesnės kainos. Pienas, kiaušiniai ir bulvės vilioja, o vištiena gali nustebinti priešingai Pateiktame kainų palyginime dalis kasdienių produktų Latvijoje atrodo patraukliau. Pavyzdžiui, litras pieno įvertintas maždaug 1,38 euro, o Lietuvoje – 1,50 euro. Skirtumas sudaro 12 centų už litrą. Perkant vieną pakuotę tai nedidelė suma, tačiau šeimai, kuri pieno sunaudoja daugiau, toks skirtumas gali būti vertas dėmesio, jeigu dėl jo nereikia patirti papildomų kelionės išlaidų. Ryškesnis skirtumas nurodomas lyginant kiaušinius. Už 12 didelių kiaušinių Latvijoje pateikta maždaug 3,06 euro kaina, Lietuvoje – 4,11 euro. Taigi tokio paties kiekio skirtumas siekia 1,05 euro, arba maždaug ketvirtadalį Lietuvai nurodytos kainos. Vis dėlto parduotuvėje reikėtų patikrinti ne tik skaičių ant etiketės, bet ir kiaušinių dydį, auginimo būdą bei kiekį pakuotėje – kitaip iš pirmo žvilgsnio panašūs pirkiniai gali būti nevienodi. Dar labiau dėmesį patraukia bulvės. Viename publikacijoje pateiktų palyginimų kilogramas Latvijoje kainuoja apie 0,77 euro, o Lietuvoje – 1,73 euro. Skirtumas siekia net 96 centus už kilogramą. Pagal būtent šias kainas, perkant penkis kilogramus, susidarytų 4,80 euro skirtumas. Obuolių kainos atotrūkis mažesnis: Latvijai nurodyta maždaug 1,91 euro už kilogramą, Lietuvai – 2,23 euro, taigi skirtumas būtų 32 centai. Tačiau užsukus į mėsos skyrių vaizdas gali apsiversti. Už 500 gramų vištienos filė Latvijoje pateikta maždaug 3,93 euro kaina, o Lietuvoje – 3,66 euro. Šiuo atveju lietuviška kaina mažesnė 27 centais. Panaši kryptis matoma ir sūrio palyginime: 500 gramų vietinio sūrio Latvijoje įvertinta 5,41 euro, Lietuvoje – 5,36 euro. Skirtumas vos penki centai, tačiau jis primena, kad kaimyninės šalies parduotuvė nėra pigesnė kiekvienoje lentynoje. Visos šios kainos pateikiamos kaip orientacinės. Jos nėra pažadas, kad tiek kainuos prekės atvykus į pasirinktą parduotuvę. Miestas, prekybos tinklas, gamintojas, pakuotė ir konkrečią dieną taikoma akcija gali gerokai pakeisti galutinį rezultatą. Vaisiams ir daržovėms papildomą įtaką daro sezonas, kilmė ir kokybė. Viename palyginime bulvės pigesnės Latvijoje, kitame – Lietuvoje: kodėl taip nutinka? Atidžiau perskaičius pateiktus skaičius, išryškėja svarbi aplinkybė: publikacijoje sugretinami keli skirtingi kainų palyginimai. Todėl vienoje vietoje didelis pranašumas tenka Latvijai, o kitoje tas pats produktas pigesnis jau Lietuvoje. Tai ypač gerai parodo bulvių pavyzdys. Lyginant Rygai ir Vilniui nurodytas kainas, kilogramas bulvių kainuoja atitinkamai apie 0,95 ir 0,74 euro. Vadinasi, šiame palyginime jos 21 centu pigesnės Vilniuje. Tai visai kitoks rezultatas nei anksčiau pateiktas 0,77 ir 1,73 euro santykis. Šių skaičių nereikėtų sudėti į vieną bendrą išvadą, neįvertinus, kad jie gali apimti skirtingas parduotuves, pasiūlymus ar duomenų rinkimo sąlygas. Rygos ir Vilniaus palyginime Lietuvai palankesnės ir kai kurių kitų produktų kainos. Kilogramui pomidorų Rygoje nurodyta maždaug 3,16 euro, Vilniuje – 2,79 euro, todėl skirtumas sudaro 37 centus. Bananų kilogramui pateiktos atitinkamai 1,64 ir 1,34 euro kainos – 30 centų skirtumas Vilniaus naudai. Be to, Rygos parduotuvės kainos savaime neparodo, ką pirkėjas ras nuvykęs į Daugpilį. Publikacijoje minimas ir platesnis kainų palyginimas, atnaujintas 2026 metų rugsėjo pabaigoje. Nurodoma, kad jis apėmė daugiau nei 15 tūkst. identiškų produktų 162 parduotuvėse, o Lietuvoje pigiau buvo 15 iš 21 maisto ir susijusių prekių kategorijų. Pagal jame pateiktus rezultatus, vaisių ir daržovių kategorija Lietuvoje buvo vidutiniškai 4,8 proc. pigesnė. Mėsos, paukštienos ir dešrų kategorijoje nurodomas nedidelis Latvijos pranašumas – kainos vidutiniškai 1,6 proc. mažesnės. Tai neprieštarauja minėtam vištienos filė pavyzdžiui: visos kategorijos vidurkis ir vienos prekės kaina gali rodyti skirtingas kryptis. Pirkėjui prie lentynos galiausiai svarbiausia konkreti prekė, kurią jis ketina dėti į vežimėlį. Kada kelionė apsimoka, o kada pigesni pirkiniai tampa saviapgaule? Važiuoti į Latviją su nuostata, kad ten pigiau viskas, būtų klaida. Pateikti skaičiai leidžia kalbėti apie atskirų prekių pranašumą, tačiau negarantuoja pigesnio visos savaitės maisto krepšelio. Pienas, kiaušiniai ar konkreti daržovių akcija gali padėti sutaupyti, o brangesnė vištiena, vaisiai ar kiti kasdieniai produktai dalį tos naudos sumažinti. Pradiniame tekste tarp prekių, kurias dažnai naudingiau pirkti Lietuvoje, minimi ir ryžiai, tačiau konkrečios jų kainos nepateikiamos. Praktiškiausia prieš išvykstant susirašyti įprastus pirkinius ir palyginti būtent juos. Ne įsimintiniausią akciją, ne pigiausią vienos rūšies pieną, o tai, ką šeima iš tikrųjų perka. Taip pat verta pasižiūrėti, ar mažesnė kaina taikoma visiems, ar tik su lojalumo kortele, ar reikia pirkti kelias pakuotes, ir kiek produktas kainuoja perskaičiavus į kilogramą arba litrą. Kelionės sąnaudos taip pat lengvai apskaičiuojamos. Pavyzdžiui, jeigu papildomai tektų nuvažiuoti 100 kilometrų, o automobilis sunaudotų 6 litrus degalų šimtui kilometrų, kelionei reikėtų maždaug 6 litrų. Jų kainą reikėtų atimti iš sutaupytos sumos. Jeigu maistas ir degalų bakas kartu leistų sutaupyti mažiau, nei kainavo nuvažiuoti, pigesnės etiketės realios finansinės naudos nesuteiktų. Statybinės medžiagos ir kitos didesnės vertės prekės gali pakeisti skaičiavimą, tačiau pateiktame pasakojime nėra konkrečių jų kainų. Todėl teigti, kad jos Daugpilyje apskritai pigesnės, pagrindo nepakanka. Planuojant tokį pirkinį verta palyginti tą patį gaminį, jo specifikaciją ir parsivežimo išlaidas – vien pavadinimų panašumo neužtenka. Bendresniam fonui publikacijoje pateikiami ir 2023 metų „Eurostat“ rodikliai: Latvijos maisto kainų lygis joje nurodomas kaip siekęs 112 proc. Europos Sąjungos vidurkio, Lietuvos – 98 proc. Šie istoriniai skaičiai neparodo, kiek šiandien kainuoja konkretus krepšelis, tačiau primena, kad keli pigesni produktai dar nepaverčia visos šalies pigesne apsipirkimo vieta. Daugpilis gali būti naudingas pasirinkimas tiems, kurie gyvena netoli sienos, važiuoja pro šalį arba iš anksto susiranda konkrečių gerų pasiūlymų. Tačiau tikrasis atsakymas paaiškėja grįžus ir suskaičiavus išlaidas. Pilna bagažinė dar nėra sutaupymo įrodymas – juo tampa mažesnė bendra suma už tai, ką ir taip reikėjo nusipirkti.

Lietuviai Latvijoje atrado naują apsipirkimo rojų. Šluoja viską iš eilės

Komentarai 1

Prisijunkite prie diskusijos atšaukti