Liūtys dar nesibaigė: šį rudenį gatvės gali skęsti dar ne kartą – vairuotojams ir rūsių savininkams verta ruoštis dabar

Pirmoji rudens diena Lietuvai iš karto parodė, kad vasariškos liūtys niekur nedingo. Rugsėjo 1-ąją kai kur gatvės per kelias minutes virto upėmis, vanduo veržėsi į žemesnes vietas, tvino pastatų prieigos, o vairuotojai dar kartą susidūrė su tuo pačiu nemaloniu klausimu – važiuoti per vandenį ar apsisukti. Telšiuose vos per maždaug dvi valandas iškrito apie 34 mm kritulių, tai yra beveik dviejų rugsėjo savaičių norma. Panašių vaizdų šiemet jau matėme ir Vilniuje, kur rugpjūčio pradžioje per kelias valandas iškrito apie 35 mm lietaus, o dalis svarbių gatvių atsidūrė po vandeniu.

Ir čia slypi nemaloniausia dalis: prasidėjęs kalendorinis ruduo nereiškia, kad staigių liūčių sezonas baigėsi. Rugsėjį ir vėliau per Lietuvą keliaus atmosferos frontai, o atskirais epizodais jie gali atnešti intensyvų lietų. Ilgalaikės sezoninės prognozės negali pasakyti, kurią konkrečiai spalio dieną bus užlieta viena ar kita gatvė, be to, dabartinis „Copernicus“ sezoninis signalas Lietuvai nėra pakankamai aiškus, kad būtų galima skelbti išskirtinai lietingą rudenį. Tačiau tai nereiškia, kad pavojingų liūčių nebebus – užtenka vienos stiprios valandos, kad nuotekų sistema nespėtų priimti vandens ir įprasta gatvė taptų nepravažiuojama.

Vienos liūties užtenka, kad miestas per kelias minutes pasikeistų neatpažįstamai

Didžiausia problema ta, kad pavojingam užtvindymui nebūtinas ištisą savaitę trunkantis lietus. Kartais kritulių kiekis nėra rekordinis viso mėnesio mastu, tačiau jis iškrenta per labai trumpą laiką ir vienoje nedidelėje teritorijoje. Vanduo nespėja susigerti į žemę ar patekti į lietaus nuotekų sistemas, todėl pirmiausia pradeda kauptis po viadukais, daubose, požeminėse aikštelėse ir žemiausiose gatvių vietose.

Vilnius šią problemą pajuto ne kartą. Rugpjūtį po vienos stiprios liūties vanduo vėl užliejo dalį miesto arterijų, o sostinės gatves prižiūrinti „Grinda“ pripažino, kad net infrastruktūros modernizavimas negali garantuoti, jog ekstremalaus kritulių kiekio metu visur bus sausa. Tai svarbi detalė ir kitų miestų gyventojams: nereikia manyti, kad jei konkreti gatvė niekada anksčiau nebuvo užtvindyta, taip negali nutikti kitą kartą.

Pavojingiausia, kad situacija gali pasikeisti greičiau, nei žmogus tikisi. Išvažiuojant iš namų gali tik lynoti, o po pusvalandžio kitoje miesto pusėje jau gali būti susikaupęs keliolikos ar keliasdešimties centimetrų vandens sluoksnis. Todėl rudenį verta pradėti žiūrėti ne tik į temperatūrą programėlėje, bet ir į perspėjimus apie smarkų lietų bei perkūniją.

Vairuotojams viena klaida gali baigtis labai brangiai

Kai gatvė užlieta, žmogui automobilyje dažnai atrodo, kad vandens nėra tiek daug. Priekyje važiuoja kitas automobilis, todėl kyla noras pabandyti ir pačiam. Būtent šioje vietoje verta sustoti. Po vandeniu nematyti nei kelio dangos, nei duobių, nei atidengtų šulinių, o vandens gylį iš vairuotojo vietos įvertinti labai sunku. Be to, net ir palyginti negilus vanduo gali patekti į variklio oro įsiurbimo sistemą ir sukelti itin brangų gedimą.

Todėl artėjant smarkiai liūčiai pirmiausia verta pagalvoti, kur paliekamas automobilis. Žemiausia požeminio garažo vieta, dauba prie daugiabučio ar aikštelė šalia vandens surinkimo griovio per įprastą lietų problemų nesukelia, tačiau ekstremalesnio kritulių epizodo metu situacija gali būti visiškai kitokia. Jei žinoma, kad konkreti gatvė ar viadukas jau yra skendęs anksčiau, per stiprią liūtį geriau iš karto rinktis kitą maršrutą, o ne tikėtis, kad „šį kartą praslysiu“.

Tai ypač aktualu rudenį, kai stiprus lietus vis dažniau sutampa su tamsiuoju paros metu. Vakare vandens gylį įvertinti dar sunkiau, o užtvindyta įduba gali būti pastebėta tik tada, kai sustoti jau per vėlu.

Liūtys rudenį

Turintiems rūsį ruoštis reikia ne tada, kai vanduo jau prie durų

Nuosavų namų savininkams stipri liūtis kelia kitokią grėsmę. Kol vanduo teka gatve, dar galima stebėti situaciją pro langą, tačiau jei jis pradeda veržtis į rūsį, sprendimams laiko lieka labai mažai. Todėl rugsėjis yra geras metas patikrinti tai, apie ką sausu oru dažniausiai niekas negalvoja.

Pirmiausia verta išvalyti lietvamzdžius, latakus ir kieme esančias vandens surinkimo groteles. Lapų sezonas tik prasideda, todėl sistema, kuri vasarą veikė puikiai, spalį gali būti užkimšta per kelias dienas. Taip pat reikėtų pasižiūrėti, kur nuo stogo nubėga vanduo – jeigu lietvamzdis jį išleidžia tiesiai šalia namo pamato, per ilgą liūtį dalis vandens gali pradėti skverbtis ten, kur jo mažiausiai norisi.

Turintiems rūsyje trapą ar kitą jungtį su nuotekų sistema verta pasidomėti atbulinio srauto apsauga. Kai miesto tinklai gauna didžiulę apkrovą, problema gali ateiti ne tik iš kiemo, bet ir iš vamzdžių. Jei rūsys jau buvo užlietas anksčiau, pravartu turėti veikiantį vandens siurblį ir nelaikyti vertingų daiktų tiesiog ant grindų. Dokumentus, elektros prietaisus, įrankius ir kitus brangesnius daiktus galima pakelti bent keliasdešimt centimetrų aukščiau – vien šis paprastas veiksmas po liūties kartais sutaupo tūkstančius eurų.

Šis ruduo dar gali pateikti ne vieną tokią dieną

Niekas šiandien negali sąžiningai pasakyti, kad Lietuvą rugsėjį, spalį ar lapkritį tiksliai užklups tam tikras skaičius ekstremalių liūčių. Sezoninės prognozės tam nėra skirtos – jos rodo bendras kelių mėnesių tendencijas, o ne konkretaus miesto debesį konkrečią valandą. Tačiau po šios vasaros ir pirmosios rudens dienos jau akivaizdu viena: stiprus trumpalaikis lietus Lietuvoje gali sukelti labai rimtų padarinių, o pati rugsėjo pradžia šios rizikos neuždaro.

Todėl verta ruoštis ne iš baimės, o iš paprasto praktiškumo. Vairuotojui tai reiškia nebandyti įveikti užlietos gatvės vien todėl, kad kažkas prieš jį pravažiavo. Namo savininkui – dabar išvalyti latakus, patikrinti drenažą ir rūsį, o ne prisiminti apie juos tada, kai vanduo jau siekia pirmą laiptelį.

Pirmoji rudens liūtis jau parodė, kaip greitai viskas gali pasikeisti. Ir labai tikėtina, kad iki paskutinio rudens lapo Lietuvoje dar ne kartą pamatysime tą patį vaizdą – pilką dangų, per kraštus nespėjančias surinkti vandens sistemas ir gatves, kurios vos per keliolika minučių ima panašėti nebe į gatves, o į upes.