Nuo liepos 1-osios Lietuvos vairuotojų laukia pokyčiai – Vyriausybė pritarė sprendimui apmokestinti dar 1151 kilometrą krašto kelių. Valdžia ramina, kad šis žingsnis būtinas tragiškai prastėjančiai kelių būklei gerinti, o eilinis vartotojas to beveik nepajus. Tačiau vežėjai piešia visiškai kitokį paveikslą ir atvirai kaltina valdžią melu bei nekompetencija, teigdami, kad brangs viskas – nuo pieno iki baldų. Tad kas iš tiesų laukia Lietuvos gyventojų?
Valdžios argumentai: būtinybė ir menkas poveikis
Susisiekimo ministerija tvirtina, kad sprendimas buvo neišvengiamas. Kelių būklė kasmet prastėja: pavyzdžiui, blogos arba labai blogos būklės tiltų ir viadukų skaičius per metus išaugo nuo 108 iki 117. Institucijos teigimu, nors Kelių priežiūros programos biudžetas nominaliai augo, dėl infliacijos ir statybų brangimo jo perkamoji galia dabar yra net mažesnė nei prieš 15 metų.
„Esamo finansavimo nepakanka realioms infrastruktūros išlaikymo ir atnaujinimo sąnaudoms padengti“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Į klausimą, ar dėl to nekils prekių kainos, ministerijos atstovai ramina. Jų atlikti skaičiavimai rodo, kad net jei visas transportavimo pabrangimas būtų perkeltas galutiniam vartotojui, kasdienių prekių kainos padidėtų „nežymiai (euro cento dalimis), skaičiuojant 100 km pervežimo atstumui“.
Vežėjų atsakas: „Jie meluoja į akis ir neraudonuoja“
Visiškai kitaip situaciją mato Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) generalinis sekretorius Sigitas Žilius. Anot jo, valdžios argumentai – tai pasakos, skirtos nuraminti visuomenę, o realybė bus kur kas skaudesnė.
„Tie, kurie dirba pervežimų sektoriuje, puikiai žino, kad tarptautiniams vežėjams krašto keliai nereikalingi. Visą naujų mokesčių naštą savo kailiu pajus tik mūsų šalies gyventojai, ypač regionuose“, – teigia S. Žilius.
Jis kategoriškai atmeta ministerijos teiginius apie „nežymų“ brangimą ir pateikia konkretų pavyzdį: „Jeigu spintos pervežimas mieste kainuoja apie 30 eurų, tai vežant ją į sodybą už miesto, kur kelias mokamas, kaina šokteli iki 41 euro. Tai – maždaug 30 % pabrangimas. Šį skirtumą padengs ne ministerijų klerkai, o regionuose likę medikai, mokytojai ar pensininkai.“
Anot jo, brangs absoliučiai viskas, kas pristatoma į regionines parduotuves: pienas, duona, mėsa, buitinės prekės, nes viskas vežama būtent tais keliais, kurie dabar bus apmokestinti.
Ginčas dėl pinigų: kur dingsta lėšos iš akcizų?
Didžiausias nesutarimas tarp valdžios ir vežėjų kyla dėl pinigų. Susisiekimo ministerija teigia, kad kelių finansavimas „niekaip nepriklauso nuo sumokėtų mokesčių (kelių naudotojo, degalų akcizo ir kt.) dydžio“, nes lėšos skiriamos iš bendro valstybės biudžeto.
Sigitas Žilius tokį pareiškimą vadina „absoliučia nesąmone“ ir „žemą kompetenciją rodančiu faktu“.
„Pati akcizo idėja ir buvo sugalvota kaip pagrindinis kelių remonto fondo šaltinis. Šie pinigai 100 procentų turi keliauti kelių ir tiltų priežiūrai, o ne valdininkų atlyginimams ar krašto apsaugai. Vien iš akcizų per metus surenkama 720 mln. eurų, o keliams planuojama skirti mažiau nei 500 mln. Kur dingsta likę pinigai? Jei jie nebūtų taškomi, ir keliai būtų geresni, ir naujų mokesčių nereikėtų“, – piktinasi LVS vadovas.
Išeitis yra, bet jos niekas negirdi?
Vežėjai tvirtina, kad valdžia ne tik netinkamai naudoja esamus pinigus, bet ir ignoruoja siūlymus, kaip biudžetą papildyti be papildomų mokesčių eiliniams gyventojams. LVS yra pateikusi siūlymą, kaip, grąžinus PVM už dyzeliną vietos vežėjams, būtų galima į biudžetą surinkti milijardus eurų iš padidėjusių pardavimų.
„Deja, nei ankstesnė valdžia, nei ši specialistų patarimų neklauso. Tiesa, lygtai sužibo viltis, kad mus išklausys kitos institucijos, bet palaukime rezultatų“, – pokalbį užbaigia S. Žilius.
Kol kas aišku viena – Vyriausybės sprendimas įsigalios nuo liepos 1 d. O ar teisūs buvo valdžios atstovai, žadėję centų dalių pokytį, ar vežėjai, pranašaujantys skaudų smūgį per pinigines, Lietuvos gyventojai netrukus pajus patys.
Šaltinis: tv3, Respublika, Lrt
Parašyti komentarą