Nedarbingumas nėštumo metu gali sumažinti būsimas išmokas: ką turi įvertinti prastai besijaučiančios moterys

Nėštumo metu paėmus nedarbingumo pažymėjimą, ligos išmoka gali būti mažesnė už įprastą darbo užmokestį, todėl ilgesnis toks laikotarpis gali sumažinti vėliau apskaičiuojamą nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros išmoką. Didžiausią reikšmę turi tai, ar nedarbingumo laikotarpis patenka į vertinamą 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių laikotarpį.

Prastai besijaučiančiai nėščiajai tai gali reikšti sudėtingą pasirinkimą: gydytojų rekomenduojamas poilsis ir sveikatos tausojimas gali turėti įtakos būsimoms šeimos pajamoms. Tačiau dirbant nepaisant prastos savijautos taip pat gali kilti sveikatos problemų.

Kam tai aktualu ir kaip skaičiuojamos išmokos

Situacija aktuali nėščiosioms, kurioms dėl sveikatos būklės reikia laikinojo nedarbingumo, ypač jei jis trunka ilgiau. Šaltinyje aprašoma vilnietės Linos patirtis: jos nėštumą lydi stiprus ir nuolatinis pykinimas, galvos skausmai bei energijos stoka, o darbe logistikos srityje tenka fiziškai pakuoti prekes. Gydytojai ragino moterį saugoti save, daugiau ilsėtis ir, prireikus, imti nedarbingumo pažymėjimą.

Teisininkės Gretos Užkuraitės aiškinimu, „Sodros“ ligos išmoka paprastai nesiekia įprasto atlyginimo. Ji sudaro 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio, o nepasiekus išmokos lubų tai atitinka maždaug 80 proc. darbo užmokesčio, įprastai gaunamo į rankas. Todėl mėnesiai, kuriais vietoje darbo užmokesčio mokama ligos išmoka, gali sumažinti bendrą vertinamų pajamų vidurkį.

Nėštumo ir gimdymo išmoka skaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį. Tai yra per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių gautų draudžiamųjų pajamų vidurkis. Šis laikotarpis baigiasi priešpaskutinį mėnesį iki teisės į išmoką atsiradimo.

Pavyzdžiui, jei teisė į nėštumo ir gimdymo išmoką atsiranda liepos mėnesį, vertinamos pajamos nuo praėjusių metų birželio 1 dienos iki einamųjų metų gegužės 31 dienos. Tokiu atveju birželį, prieš pat nėštumo ir gimdymo atostogų pradžią, gauta ligos išmoka pačios nėštumo ir gimdymo išmokos dydžio nekeistų. Vis dėlto tas pats birželis jau patektų į vaiko priežiūros išmokos apskaičiavimo laikotarpį. Dėl to jis gali sumažinti ilgiau mokamą vaiko priežiūros išmoką.

Ką daryti

• Įvertinkite nedarbingumo laiką. Pasitikrinkite, ar planuojamas nedarbingumo laikotarpis pateks į 12 mėnesių laikotarpį, pagal kurį bus skaičiuojama nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros išmoka. Ypač svarbu tai padaryti, jei nedarbingumas gali užsitęsti.
• Atskirai įvertinkite abi būsimas išmokas. Mėnuo prieš nėštumo ir gimdymo atostogas gali nebeturėti įtakos nėštumo ir gimdymo išmokai, tačiau dar gali būti svarbus vaiko priežiūros išmokai. Vien tik įvertinti pirmąją išmoką nepakanka.
• Nelyginkite ligos išmokos su visa įprasta alga. Skaičiuojant vėlesnes išmokas ligos išmoka yra įtraukiama į draudžiamąsias pajamas, įskaitant darbdavio mokamą išmoką už dvi pirmąsias ligos dienas. Tačiau ji paprastai yra mažesnė už pajamas, kurios būtų gautos dirbant.
• Trumpą ir ilgesnį nedarbingumą vertinkite skirtingai. Pasak teisininkės, trumpas nedarbingumas paprastai didelės įtakos neturi. Tačiau ilgesnis ligos laikotarpis, patekęs į vertinamą 12 mėnesių laikotarpį, gali reikšmingai sumažinti vėliau skiriamas išmokas.
• Jei pajamos gaunamos iš individualios veiklos, atsargiai vertinkite deklaravimo pakeitimus. Pajamų paskirstymas pagal konkrečius jų gavimo mėnesius gali turėti įtakos išmokų apskaičiavimui, tačiau gali būti perskaičiuotos jau išmokėtos ligos išmokos. Konkrečias aplinkybes reikia vertinti individualiai.

Nedarbingumas nėštumo metu gali sumažinti būsimas išmokas: ką turi įvertinti prastai besijaučiančios moterysNuotrauka: Unsplash / Giorgio Tomassetti

Kodėl mažesnė ligos išmoka gali turėti pasekmių vėliau

„Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič teigimu, draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos pajamos ir kitos gautos sumos, nuo kurių mokamos arba turėtų būti mokamos socialinio draudimo įmokos ligos ir (ar) motinystės socialiniam draudimui. Kitaip tariant, vertinama ne tik žmogaus alga, bet ir kitos pajamos bei išmokos.

Ligos išmoka yra įtraukiama į draudžiamąsias pajamas, tačiau dėl mažesnio jos dydžio ji gali mažinti pajamų vidurkį. Kuo ilgiau žmogus gauna ligos išmoką, tuo didesnę įtaką tai gali daryti vėliau skiriamų motinystės išmokų dydžiui. Būtent todėl nėščioji, kuriai reikia ilgesnio poilsio ar gydymo, gali susidurti su pasirinkimu tarp sveikatos dabar ir didesnio finansinio saugumo gimus vaikui.

Šaltinyje pateikiamas ir individualios veiklos atvejis. Vienos klientės metinės pajamos ir bendra mokesčių suma nepasikeitė, tačiau teisėtas pajamų išskaidymas pagal jų gavimo mėnesius buvo palankesnis nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros išmokų apskaičiavimui. Kartu „Sodra“ pagal ankstesnius duomenis perskaičiavo ligos išmokas ir nustatė daugiau kaip 2 tūkst. eurų permoką. Moteriai teko rinktis: gauti didesnes motinystės ir vaiko priežiūros išmokas bei grąžinti ligos išmokos permoką arba išsaugoti ligos išmoką, bet gauti mažesnes vėlesnes išmokas.

Siūloma svarstyti palankesnį vertinimą

Seimo narė Paulė Kuzmickienė priminė, kad per COVID-19 pandemiją daliai darbdavių paskelbus prastovas buvo nustatyta galimybė motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas skaičiuoti ne tik įprasta tvarka, bet ir pagal iki pandemijos gautas pajamas, žmogui pritaikant palankesnį variantą. Tokia tvarka rėmėsi principu, kad nuo žmogaus valios nepriklausančios aplinkybės neturėtų mechaniškai sumažinti būsimų išmokų.

Panašią logiką, jos manymu, būtų galima svarstyti ir ligos atveju, kai kalbama ne apie vienos ar dviejų dienų negalavimą, o apie sunkesnę ar ilgiau trunkančią ligą, nėštumo komplikacijas ir laikinąjį nedarbingumą, trunkantį, pavyzdžiui, ilgiau nei savaitę. Kol tokie pakeitimai tik svarstomi, prastai besijaučiančioms nėščiosioms tenka individualiai įvertinti nedarbingumo laiką, būsimas išmokas ir gydytojų rekomendacijas dėl sveikatos.

Šaltinis: LRT.lt

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!