Nuo rugsėjo 27-osios telefonų gamintojams baigiasi „žali“ pažadai: ES uždraus kalbėti be įrodymų

Iki šiol ant telefono dėžutės ar gamintojo svetainėje buvo nesunku pamatyti tokius žodžius kaip „tvarus“, „žalias“, „draugiškas aplinkai“ ar „neutralus klimatui“. Nuo rugsėjo 27 dienos tokia rinkodara Europos Sąjungoje taps gerokai sudėtingesnė. Gamintojai nebegalės vartoti skambių aplinkosauginių teiginių vien todėl, kad jie gerai atrodo reklamoje – kiekvieną tokį pažadą reikės pagrįsti konkrečiais duomenimis, pripažintais standartais ar nepriklausomu vertinimu.

Pokytis palies ne tik išmaniuosius telefonus, bet ir ausines, planšetes, kitą elektroniką bei daugybę kitų prekių. Lietuvos pirkėjams tai reiškia paprastą dalyką: nuo šiol žodis „ekologiškas“ ant dėžutės turės reikšti ne gražų marketingą, o realiai patikrinamą savybę.

Vien užrašo „tvarus“ nebepakaks

Naujosios taisyklės nukreiptos prieš vadinamąjį žaliąjį smegenų plovimą – situaciją, kai produktas pateikiamas kaip draugiškas aplinkai, nors tam trūksta aiškių įrodymų. Tokie bendri teiginiai kaip „žalias“, „ekologiškas“, „klimatui neutralus“, „biologiškai skaidus“ ar „energiškai efektyvus“ galės būti vartojami tik tada, kai gamintojas galės parodyti, kuo tiksliai produktas išsiskiria ir pagal kokius kriterijus tai įvertinta.

Tai reiškia, kad telefono nebus galima vadinti „tvariu“ vien todėl, kad jo dėžutėje panaudota mažiau plastiko arba dalis pakuotės pagaminta iš perdirbto kartono. Jeigu teiginys taikomas visam gaminiui, jis turės būti pagrįstas viso produkto poveikiu, o ne viena patogia detale.

Ypač griežtai bus vertinami klimato neutralumo pažadai. Vien nusipirkti anglies dvideginio kompensacijų ir po to paskelbti telefoną „neutralų klimatui“ nebebus pakankama. Gamintojai turės rodyti realius veiksmus savo tiekimo grandinėje, gamyboje ir pačiame produkte.

Dingti gali ir dalis pačių gamintojų susikurtų „žalių“ ženklų

Pokytis palies ne tik žodžius, bet ir vizualinę rinkodarą. Daugelis technologijų bendrovių šiandien naudoja savo sukurtus lapelių simbolius, žalius ženklus ar „eco“ ženkliukus, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip oficialus sertifikatas.

Nuo rugsėjo pabaigos tokie ženklai turės būti paremti patikima sertifikavimo sistema arba oficialios institucijos pripažinimu. Kitaip tariant, bendrovei nebebus taip paprasta susikurti savo „tvarumo“ logotipą ir užklijuoti jo ant dėžutės.

Net pats reklamos vaizdas gali būti vertinamas griežčiau. Jeigu gamintojas produktą rodo apsuptą žalios gamtos, lapų ir ekologiją aiškiai sufleruojančių simbolių, toks pateikimas tam tikrais atvejais taip pat gali būti laikomas aplinkosauginiu teiginiu. Vadinasi, vien nutylėti žodžius gali neužtekti.

Pirkėjai turėtų matyti daugiau konkrečių skaičių, o mažiau gražių pažadų

Lietuvos vartotojams šis pokytis gali būti gana naudingas. Vietoje bendro užrašo „draugiškas aplinkai“ produkto aprašyme turėtų atsirasti konkretesnė informacija: kiek perdirbtų medžiagų panaudota, kiek laiko gaminį galima remontuoti, kaip ilgai bus tiekiamos atsarginės dalys, kiek energijos jis sunaudoja ar kokia jo baterijos ilgaamžiškumo charakteristika.

Tai leis lengviau palyginti skirtingus telefonus ne pagal reklaminį šūkį, o pagal realius duomenis. Jeigu vienas gamintojas teigia naudojantis 30 proc. perdirbto aliuminio, o kitas tiesiog parašo „tvarus dizainas“, pirmasis teiginys tampa daug naudingesnis ir lengviau patikrinamas.

Šis pokytis ypač svarbus technologijų rinkoje, kur „žalioji“ reklama pastaraisiais metais tapo beveik norma. Gamintojai akcentuoja mažesnes dėžutes, perdirbtą plastiką, energijos taupymą ar ilgesnį programinės įrangos palaikymą, tačiau vartotojui ne visada lengva suprasti, kiek tokie pažadai iš tiesų reiškia.

Nuo rugsėjo 27-osios žaidimo taisyklės keičiasi

Po naujų taisyklių įsigaliojimo technologijų bendrovėms teks glaudžiau derinti rinkodarą su realiais produkto duomenimis. Gražus reklaminis sakinys turės turėti dokumentą, skaičiavimą ar sertifikatą, kuris jį pagrindžia. Už nepagrįstus teiginius įmonėms gali grėsti ne tik reikalavimas pakeisti reklamą, bet ir finansinės sankcijos.

Pirkėjams pokytis greičiausiai nebus matomas per vieną dieną, tačiau laikui bėgant telefonų, ausinių ir planšečių aprašymai turėtų tapti konkretesni. Mažiau „žalių“ pažadų, daugiau skaičių ir aiškių faktų.

Ir būtent čia slypi didžiausias pokytis: nuo rugsėjo 27 dienos pasakyti, kad telefonas yra „tvarus“, nebebus taip paprasta. Gamintojui teks atsakyti į daug svarbesnį klausimą – kuo tiksliai jis tai gali įrodyti.