Prieš važiuodamas į Lenkiją patikrinau kavos kainas: tada supratau, kur lietuviai gali apsigauti

Daugeliui lietuvių Lenkija vis dar skamba kaip vieta, kur viskas pigiau. Maistas, buitinės prekės, saldumynai, mėsa, pieno produktai, degalai, statybinės medžiagos – ne vienas žmogus yra susiplanavęs savaitgalio kelionę vien tam, kad parsivežtų pilną bagažinę pirkinių. Ypač dabar, kai kainos Lietuvoje vis dar verčia skaičiuoti net ir tuos, kurie anksčiau į čekius beveik nežiūrėdavo.

Aš ir pats galvojau panašiai. Jei jau važiuoji į Lenkiją, logiška prieš tai susirašyti, ką verta pirkti. Kava mūsų namuose dingsta greitai, todėl pirmiausia nusprendžiau patikrinti būtent ją. Atrodė paprasta: pasižiūrėsiu kainas Lietuvoje, pasižiūrėsiu Lenkijoje, perskaičiuosiu zlotus į eurus ir bus aišku, ar verta dėti kelis papildomus pakelius į krepšelį.

Bet kai pradėjau lyginti, supratau, kad su Lenkijos kainomis ne viskas taip paprasta. Taip, kai kurios prekės ten gali atrodyti pigesnės. Tačiau jeigu žmogus tiesiog pamato didelį skaičių zlotais arba lygina ne tas pačias prekes, labai lengva susidaryti klaidingą įspūdį. Vien tik užrašas „Lenkija“ dar nereiškia, kad kiekviena prekė automatiškai bus geriausias pirkinys.

Pirmas įspūdis gali apgauti

Pirmiausia atsidariau lietuvišką kainų palyginimo puslapį ir pažiūrėjau, kiek kainuoja kava Lietuvoje. Vaizdas gana įprastas: 1 kg kavos pakuotės kainuoja nuo maždaug 20 eurų, o žinomesni prekių ženklai gali kainuoti ir 25, 30 ar net beveik 40 eurų.

Pavyzdžiui, ekrane matėsi kavos pasiūlymai po 19,99 euro, 25,99 euro, 27,75 euro, 32,56 euro, 35,31 euro ir dar daugiau. Kitaip tariant, jeigu šeima per mėnesį sunaudoja ne vieną pakelį kavos, tai jau nėra smulkmena. Keli eurai nuo vienos pakuotės per metus gali virsti gana rimta suma.

Tada atsidariau Lenkijos kainų palyginimo puslapį. Iš pirmo žvilgsnio skaičiai ten atrodo gerokai didesni: 72,78 zloto, 79,49 zloto, 88,80 zloto, 102,80 zloto. Žmogui, kuris neskuba skaičiuoti, tokios kainos gali iškart pasirodyti didelės. Akys mato 80 ar 100, o galva automatiškai lygina su eurais.

Bet būtent čia ir prasideda pagrindinė klaida. Zlotai nėra eurai. Juos būtina perskaičiuoti, kitaip palyginimas bus bevertis.

Kavos kainosNuotrauka: Ekrano kopija

Kai zlotus paverti eurais, vaizdas pasikeičia

Skaičiuojant apytiksliai, vienas zlotas yra apie 0,23 euro. Tai reiškia, kad 72,78 zloto yra ne 72 eurai, o maždaug 16,91 euro. 79,49 zloto – apie 18,46 euro. 88,80 zloto – apie 20,63 euro. Net 102,80 zloto, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip labai didelė suma, iš tikrųjų yra apie 23,88 euro.

Ir tada vaizdas tampa visai kitoks. Lenkijos kainos, kurios iš pradžių atrodė didelės, po perskaičiavimo daugeliu atvejų tampa panašios į lietuviškas arba net mažesnės. Todėl žmogus, kuris vien pažiūri į skaičių ir nepadaro konvertavimo, gali visiškai apsigauti.

Tai viena dažniausių klaidų, kai kalbama apie apsipirkimą Lenkijoje. Vieni žmonės vis dar mano, kad ten viskas pigiau be jokios išimties. Kiti, pamatę didesnius skaičius zlotais, nusprendžia priešingai – kad prekė brangesnė. Abu variantai gali būti klaidingi, jeigu nelyginama tiksliai.

Andriaus laiškas skirtas kaipkada.ltNuotrauka: Gmail ekrano kopija

Reikia lyginti ne „kavą su kava“, o tą pačią kavą

Dar viena problema – kavos kategorija nėra vienoda. Vienas pakelis gali būti 250 gramų, kitas – 500 gramų, trečias – 1 kilogramas. Viena kava gali būti pupelės, kita malta, trečia skirta kapsulėms, ketvirta – tirpi. Net to paties gamintojo skirtingos linijos gali kainuoti visiškai skirtingai.

Todėl sakyti „Lenkijoje kava pigesnė“ arba „Lietuvoje kava pigesnė“ vien pažiūrėjus į kelis pirmus rezultatus nėra teisinga. Reikia lyginti tą patį prekės ženklą, tą pačią pakuotę, tą patį svorį ir, jei įmanoma, tą pačią kavos rūšį.

Jei Lietuvoje žiūrite 1 kg pakuotę, Lenkijoje irgi reikia žiūrėti 1 kg pakuotę. Jei Lietuvoje randate akciją, Lenkijoje taip pat reikia tikrinti, ar ten kaina įprasta, ar akcijinė. Kitaip palyginimas tampa daugiau emocija nei faktu.

Būtent čia lietuviai dažnai ir pasimauna. Į krepšelį metama daug prekių, nes atrodo, kad „Lenkijoje vis tiek pigiau“, bet ne visada paskaičiuojama, kiek realiai kainuoja vienas kilogramas, vienas litras ar viena kapsulė.

Net jei prekė pigesnė, kelionė ir laikas taip pat kainuoja

Dar vienas dalykas, apie kurį retai pagalvojama – vien prekės kaina nėra visas pirkinys. Jeigu žmogus gyvena netoli sienos, jam situacija viena. Jeigu į Lenkiją reikia važiuoti kelis šimtus kilometrų, skaičiuoti reikia kitaip.

Kuras, laikas, maistas kelionėje, automobilio dėvėjimasis ir spontaniški pirkiniai parduotuvėje gali greitai „suvalgyti“ tą skirtumą, kurį žmogus tikėjosi sutaupyti. Ypač jei važiuojama ne dėl didelio apsipirkimo, o dėl kelių prekių.

Kava yra geras pavyzdys. Jei vienas pakelis Lenkijoje kainuoja keliais eurais pigiau, tai dar nereiškia, kad verta specialiai dėl jo važiuoti. Bet jei žmogus vis tiek vyksta į Lenkiją, lygina kainas ir perka didesnį kiekį, tada skirtumas gali pasijusti.

Kitaip tariant, apsipirkimas Lenkijoje gali apsimokėti, bet tik tada, kai jis suplanuotas. Jeigu perkama iš įpročio, be skaičiavimo, galima grįžti su pilna bagažine ir labai neaiškiu sutaupymu.

Kava parodė paprastą pamoką

Patikrinęs kainas supratau vieną dalyką: prieš važiuojant apsipirkti į Lenkiją nebeužtenka pasakyti „ten pigiau“. Reikia žiūrėti konkrečias prekes. Vienur Lenkija gali laimėti, kitur skirtumas bus mažas, o kai kur Lietuvoje per akcijas galima rasti labai panašių ar net geresnių pasiūlymų.

Kavos atveju ypač svarbu neapsigauti dėl valiutos. Didelis skaičius zlotais dar nereiškia didelės kainos eurais. 80 zlotų atrodo daug, bet tai yra apie 18–19 eurų. 100 zlotų atrodo dar baisiau, tačiau eurais tai apie 23 eurus.

Todėl tas, kuris prieš pirkdamas perskaičiuoja, mato visai kitą vaizdą nei tas, kuris sprendžia iš akies. Ir būtent šis skirtumas gali lemti, ar žmogus tikrai sutaupo, ar tik parsiveža namo prekių su jausmu, kad sutaupė.

Kavos kainos LenkijojeNuotrauka: Ekrano kopija ceneo.pl

Lietuviai gali apsigauti iš abiejų pusių

Įdomiausia tai, kad apsigauti galima dvejopai. Vieni gali manyti, kad Lenkijoje viskas pigiau ir pirkti net nežiūrėdami. Kiti, pamatę kainas zlotais, gali nuspręsti, kad ten brangu, nors perskaičiavus į eurus kaina atrodo visai kitaip.

Todėl geriausias sprendimas – prieš kelionę pasidaryti trumpą sąrašą. Išsirinkti kelias prekes, kurios namuose perkamos dažniausiai, pasižiūrėti jų kainas Lietuvoje, tada patikrinti kainas Lenkijoje ir perskaičiuoti pagal kursą. Tik tada galima matyti, ar kelionė turi prasmę.

Kavos kainos man tapo geru priminimu, kad kainų palyginimas nėra vien emocija. Reikia žiūrėti į kilogramo kainą, pakuotės dydį, prekės rūšį, akcijas ir valiutos kursą. Tik tada paaiškėja, kur iš tikrųjų pigiau.

Lenkija gali būti pigesnė. Lietuva per akcijas taip pat gali nustebinti. Bet aklas įsitikinimas, kad vienoje šalyje viskas pigiau, o kitoje viskas brangiau, šiandien jau nebeveikia.

Prieš kelionę verta padaryti vieną dalyką

Jeigu planuojate važiuoti apsipirkti į Lenkiją, verta prieš tai skirti bent 10 minučių kainoms patikrinti. Ne bendram įspūdžiui, o konkretiems produktams. Ypač tiems, kuriuos perkate dažnai: kavai, skalbikliams, mėsai, pieno produktams, higienos prekėms ar gyvūnų maistui.

Tada kelionė tampa ne loterija, o realiu apskaičiavimu. Matote, kur tikrai sutaupote, kur skirtumas mažas, o kur tiesiog veikia senas įsitikinimas, kad už sienos viskas turi būti pigiau.

Man kavos palyginimas parodė labai paprastą dalyką: prieš dedant prekes į krepšelį reikia ne tik žiūrėti į kainą, bet ir ją suprasti. Zlotus paversti eurais, gramus – kilogramais, akcijas – realia nauda.

Nes kartais didžiausia klaida apsiperkant Lenkijoje yra ne tai, kad žmogus perka per brangiai. Didžiausia klaida – jis netikrina, ar iš tikrųjų sutaupo.