Rugsėjo 1-ąją tėvai gali gauti laisvo laiko, bet ne visi: viena taisyklė prieš mokslo metus vis dar klaidina

Rugsėjo 1-osios rytą daugelyje šeimų prasideda tas pats skubėjimas: vaikui reikia pasiruošti šventei, nuvažiuoti į mokyklą, pabūti kartu bent pirmąją mokslo metų valandą, tačiau tuo pačiu metu laukia ir darbas. Dalis tėvų Lietuvoje pirmąją mokslo metų dieną iš tiesų turi teisę į apmokamą laisvą laiką, tačiau svarbi detalė – jis priklauso ne visiems. Dar daugiau painiavos šiemet atsirado dėl kalbų apie 2027 metais planuojamus Darbo kodekso pakeitimus.

Todėl prieš rašant prašymą darbdaviui verta tiksliai žinoti, kuri garantija priklauso būtent jūsų šeimai. Vieniems darbuotojams gali priklausyti ne mažiau kaip pusė darbo dienos, kiti turės naudoti mamadienį arba tėvadienį, o kai kuriais atvejais dėl laisvo laiko teks tartis atskirai.

Apmokamas pusdienis Rugsėjo 1-ąją priklauso ne kiekvienam tėvui

Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad ne mažiau kaip pusė darbo dienos pirmąją mokslo metų dieną suteikiama darbuotojui, kuris augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio arba pagrindinio ugdymo programą, tačiau tik tada, kai darbuotojui nepriklauso papildoma poilsio diena – vadinamasis mamadienis arba tėvadienis. Už šį laiką mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Tokią dabar galiojančią tvarką aiškina ir Valstybinė darbo inspekcija.

Būtent čia daugelis ir susipainioja. Jei darbuotojas turi teisę į mamadienį ar tėvadienį, papildomas apmokamas pusdienis vien todėl, kad atėjo Rugsėjo 1-oji, jam nepridedamas. Kitaip tariant, negalima tą pačią dieną pasiimti mamadienio ir dar papildomai reikalauti Rugsėjo 1-osios pusdienio.

Šiuo metu darbuotojui, auginančiam vieną vaiką iki 12 metų, priklauso viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius arba galimybė per tą patį laikotarpį darbo laiką sutrumpinti aštuoniomis valandomis. Auginant du vaikus iki 12 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Auginant tris ir daugiau vaikų iki 12 metų arba du vaikus iki 12 metų, kai bent vienas jų turi negalią, gali priklausyti dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį.

Tai reiškia gana paprastą dalyką: jeigu darbuotojas turi teisę į mamadienį ar tėvadienį ir nori Rugsėjo 1-ąją būti kartu su vaiku, paprastai tam ir naudojama priklausanti papildoma poilsio diena.

„Mamadienį jau panaudojau“ – ką daryti tada?

Praktikoje kebliausia situacija atsiranda tada, kai žmogus turi teisę į papildomą poilsio dieną, tačiau ją jau panaudojo, o Rugsėjo 1-ąją vis tiek nori palydėti vaiką į mokyklą. Tokiu atveju automatiškai neatsiranda teisė į papildomą apmokamą pusdienį.

Valstybinė darbo inspekcija nurodo, kad tokiose situacijose darbuotojas ir darbdavys gali tartis dėl neapmokamo laisvo laiko, taip pat gali būti naudojamos kasmetinės ar, kai tenkinamos Darbo kodekso sąlygos, nemokamos atostogos. Darbuotojui, auginančiam vaiką iki 14 metų, Darbo kodeksas taip pat numato tam tikras garantijas prašant nemokamų atostogų.

Advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė Eglė Tamavičiūtė taip pat pabrėžia, kad tokiais atvejais geriausia nelaukti paskutinės dienos. Rugsėjo 1-osios situacija darbdaviams nėra netikėta – ypač didesnėse įmonėse tą pačią dieną vaiką į mokyklą gali norėti palydėti dešimtys darbuotojų.

Dėl to protingiausia apie planuojamą laisvą laiką pranešti iš anksto. Darbo kodeksas nenustato vieno konkretaus termino, pavyzdžiui, kad prašymas privalo būti pateiktas lygiai prieš penkias darbo dienas, tačiau kuo anksčiau darbdavys žino apie darbuotojo planus, tuo lengviau sudaryti grafikus ir pasirūpinti, kad darbai tą rytą nesustotų.

Jei garantija priklauso, tai nėra darbdavio „gera valia“

Dar viena darbuotojams svarbi detalė – kai žmogus naudojasi jam Darbo kodekse numatyta garantija, tai nėra tas pats, kas paprašyti vadovo asmeninės paslaugos. Jeigu įstatymo sąlygos įvykdytos ir darbuotojui priklauso laisvas laikas ar papildoma poilsio diena, darbdavys negali tiesiog nuspręsti jos nesuteikti vien todėl, kad tą dieną darbovietėje bus nepatogu.

Darbuotojui taip pat nereikia vėliau „atidirbti“ už mamadienį, tėvadienį ar jam priklausantį apmokamą Rugsėjo 1-osios laisvą laiką. Tai yra įstatyme numatytos darbuotojo garantijos.

Darbdaviams Rugsėjo 1-oji dėl to gali tapti tikru organizaciniu galvosūkiu. Jeigu viename skyriuje dirba daug mažamečius vaikus auginančių žmonių, nemaža kolektyvo dalis tą rytą gali norėti pradėti darbą vėliau arba visai pasiimti papildomą poilsio dieną. Tačiau tai jau yra grafikų, darbų paskirstymo ir veiklos tęstinumo planavimo klausimas.

O kas iš tikrųjų numatyta nuo 2027 metų?

Čia verta būti ypač atsargiems, nes viešojoje erdvėje jau galima pamatyti teiginių, kad nuo 2027 metų Rugsėjo 1-osios pusdienio garantija neabejotinai bus panaikinta, o mamadieniai ir tėvadieniai bus suteikiami tėvams, auginantiems vaikus iki 14 metų. Toks pakeitimas iš tiesų yra numatytas Seime svarstomame Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo projekte.

Pagal projektą amžiaus riba būtų keliama nuo 12 iki 14 metų, o atskira Darbo kodekso nuostata dėl laisvo laiko pirmąją mokslo metų dieną būtų panaikinta. Projekte numatyta įsigaliojimo data – 2027 m. sausio 1 d.

Tačiau yra labai svarbi detalė: 2026 m. rugpjūčio 18 d. oficialioje Seimo teisės aktų sistemoje šis dokumentas vis dar nurodomas kaip įstatymo projektas, o ne galiojantis priimtas įstatymas. Birželio 9 dieną Seimas po svarstymo projektui pritarė – už balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 21, tačiau tai dar nėra tas pats, kas galutinis įstatymo priėmimas ir įsigaliojimas.

Todėl šiuo metu tiksliau sakyti, kad nuo 2027 metų tvarką siūloma keisti, o ne kad pakeitimas jau galutinai įsigalios.

Tėvams šiemet svarbiausia visai ne 2027-ieji, o artėjanti Rugsėjo 1-oji. Jei planuojate palydėti vaiką į mokyklą ar priešmokyklinę grupę, verta jau dabar pasitikrinti, ar jums priklauso mamadienis arba tėvadienis, ar galite pasinaudoti specialia Rugsėjo 1-osios garantija. Vienas pokalbis su darbdaviu iš anksto gali padėti išvengti situacijos, kai paskutinėmis rugpjūčio dienomis paaiškėja, kad laisvą rytą įsivaizdavote visai kitaip, nei jį numato Darbo kodeksas.