Šildymo sąskaitos didės: galutinę sumą lems pastato efektyvumas ir gyventojų įpročiai

Pagal LRT pranešimą

Ateinantį šildymo sezoną šildymo paslaugos brangs dėl pabrangusio kuro ir pasibaigusios PVM lengvatos. Tačiau galutinę kiekvieno namų ūkio sąskaitą lems ne vien šilumos kaina: daug priklausys nuo pastato energinio efektyvumo, šilumos punkto valdymo ir pačių gyventojų kasdienių įpročių.

Rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje buvo 27,5 proc. didesnė nei prieš metus. Ji siekė 8,07 cento už kilovatvalandę be PVM, kai prieš metus buvo 6,33 cento už kilovatvalandę. Ekonomistų vertinimu, galimas šildymo kainos augimas, palyginti su pernai, svyruoja nuo 13,5 iki 25 proc., o specialistai taip pat prognozuoja 20–30 proc. brangesnį šildymą.

Kam tai taikoma ir ką tai reiškia namų ūkiams

Didesnes išlaidas pajus centralizuotai šildomų būstų gyventojai, tačiau vienodų sąskaitų skirtinguose namuose tikėtis nereikėtų. Sąskaitoje matoma šilumos kaina yra tik viena dalis. Kita ne mažiau svarbi dalis yra tai, kiek šilumos konkretus namas suvartoja ir kiek jos praranda.

Didžiausias skirtumas bus tarp energiškai efektyvių ir neefektyvių pastatų. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vyriausiojo specialisto Manto Paulausko teigimu, kokybiškai renovuotame daugiabutyje už šildymą galima mokėti iki 2,5 karto mažiau nei senos statybos nerenovuotame name. Tai reiškia, kad kuro brangimas ir PVM pokytis paliečia visus, bet šilumą švaistantis pastatas gyventojams kainuoja gerokai daugiau.

Nuo metų pradžios PVM tarifas buvo padidintas nuo 9 iki 21 proc. Lietuvos energetikos agentūra sausį skelbė, kad vien šis pokytis šildymo sąskaitą vidutiniškai padidino maždaug 5 eurais renovuotuose ir apie 10 eurų nerenovuotuose daugiabučiuose. Galutinė suma vis tiek priklauso nuo konkretaus namo suvartojimo, todėl vien kainos už kilovatvalandę nepakanka vertinant savo būsimą sąskaitą.

Ką daryti

• Įvertinti radiatorių reguliavimą. Gyventojai gali reguliuoti radiatorių šilumą pagal poreikį, o ne palikti vienodą nustatymą visose patalpose. Tai yra vienas iš būdų mažinti be reikalo suvartojamos šilumos kiekį.
• Naudoti termostatus ir temperatūros daviklius. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė nurodo, kad šios priemonės gali padėti gana greitai pasiekti apčiuopiamą rezultatą. Jos leidžia tiksliau valdyti patalpų temperatūrą.
• Mažinti temperatūrą naktį ir tada, kai namuose nėra žmonių. Automatinis temperatūros mažinimas tokiais laikotarpiais įvardijamas kaip vienas praktiškų sprendimų. Jis padeda nešildyti patalpų tokiu pat intensyvumu, kai to nereikia.
• Taikyti zoninį šildymą, jei namo sprendimai tai leidžia. Skirtingoms patalpoms gali reikėti nevienodos temperatūros, todėl zoninis valdymas padeda šilumą naudoti pagal realų poreikį.
• Domėtis namo šilumos punkto valdymu ir modernizavimo galimybėmis. Tiksliai valdomi bei modernizuoti šilumos punktai vidutiniškai gali padėti sutaupyti iki 15 proc. šilumos. Nuotolinis valdymas taip pat gali prisidėti prie mažesnio suvartojimo.

Šie sprendimai aktualūs ne tik individualiai reguliuojant buto šilumą. Daugiabučio gyventojams galutinę sumą lemia ir bendras namo šilumos vartojimas, todėl šilumos punkto veikimas bei pastato būklė yra bendras klausimas visam namui.

Šildymo sąskaitos didės: galutinę sumą lems pastato efektyvumas ir gyventojų įpročiaiNuotrauka: Pixabay / ri

Kada vien reguliavimo nepakanka

Išmanūs sprendimai gali sumažinti suvartojimą, tačiau jie nepakeičia pilno pastato atnaujinimo. Jei pastato sienos praleidžia šilumą, nuostoliai išliks dideli net ir naudojant termostatus, daviklius ar automatinį temperatūros mažinimą. Tokiu atveju namų ūkiai energetikos kainų svyravimus pajus stipriau.

Pastatų atnaujinime svarbus ne vien sienų apšiltinimas. „VMG Lignum Systems“ vadovo Justino Bortkevičiaus vertinimu, skydinės renovacijos sprendimais siekiama mažinti šilumos nuostolius ir užtikrinti konstrukcijų sandarumą. Tam reikšmingos tinkamai užsandarintos skydų jungtys, langai ir kiti pastato elementai. Kasdienis radiatorių reguliavimas gali padėti mažinti sąskaitą, tačiau nesandaraus pastato problemos vien juo neišsprendžiamos.

Praėjęs šildymo sezonas parodė, kad nuotolinis ir tikslus valdymas atskiruose namuose gali duoti reikšmingą rezultatą. Naujakurių g. 84 name Kaune šilumos suvartojimas sumažėjo 31,5 proc., o sutaupyta 5 817 eurų. Šviesos g. 6 Vilniuje suvartojimas sumažėjo 30,15 proc., sutaupyta 1 774 eurai. Pramonės pr. 85 Kaune fiksuotas 29,2 proc. sumažėjimas ir 7 666 eurų sutaupymas.

Kodėl šildymas brangsta

Kainų augimą lemia įtampa energetikos išteklių rinkoje. Dėl besitęsiančio Persijos įlankos konflikto sukeltos energetikos krizės dujos Europoje kainuoja 2,25 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Lietuvos šildymo ūkyje reikšmingas ir biokuras, tačiau po šaltos ir ilgos žiemos ši rinka taip pat išsibalansavo. Vien per rugpjūtį biokuro kaina padidėjo 5,4 proc.

Ekonomistų vertinimu, galutinis kainų šuolis dėl išliekančio neapibrėžtumo dar nėra visiškai aiškus. Lietuvos namų ūkių atsparumą kol kas stiprina santykinai mažas įsiskolinimas, augančios indėlių atsargos ir kylanti perkamoji galia. Vidutinis nominalus darbo užmokestis antrąjį ketvirtį buvo 10 proc. didesnis nei prieš metus, nuo metų pradžios mėnesinė minimali alga padidinta 11,1 proc., sparčiau augo ir pensijos. Vis dėlto pažeidžiamiausių gyventojų išlaidų struktūra skiriasi, todėl jie išlieka jautresni šildymo kainų kilimui.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!