Po beveik septynerių metų neigiamų palūkanų normų dienos jau suskaičiuotos. Atsigaunant ekonomikai, o infliacijai pasiekus rekordines aukštumas ir Europos centriniam bankui (ECB) spaudžiant sugriežtinti pinigų politiką, finansų rinkos tikisi teigiamo Euribor dar šiais metais.
Turinys
EURIBOR
Labiausiai neramu tiems, kurie turi paskolų, ypač būsto paskolų su kintamomis palūkanomis, kad po šio simbolinio momento, kai Euribor grįžo į nulį (po daugiau kaip penkerių metų jis buvo neigiamas), palūkanų normos gali toliau didėti. Rinka rodo, kad trijų mėnesių rodiklis gali pasiekti 0,5 % 2023 m. kovą arba balandį; šešių mėnesių – tą patį 0,5 % lygį 2023 m. pirmaisiais mėnesiais; o dvylikos mėnesių Euribor gali būti senesnis – 2022 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais.
Ką tai galėtų reikšti praktiškai?
Paprasta aritmetika, šeima, kurioje yra išsklaidytas 1 proc. už 150 tūkst. eurų paskolą 30 metų laikotarpiui – indeksuotą trijų mėnesių laikotarpiu – mokate 447,27 euro priemoką. Jei Euribor pasieks 0,5 %, įmoka padidės iki 517,68 euro, t. y. įmoka už paskolą padidės daugiau kaip 70 eurų per mėnesį. Kas kelia dar didesnį nerimą, jei atsižvelgsime į šiuo metu esančią didelę infliacija, kuri ir taip slegia šeimos biudžetą.
2021 m. pabaigoje pagal trijų mėnesių EURIBOR ateities sandorius buvo numatyta, kad 2022 m. gruodžio mėn. palūkanų norma sieks -0,315 %. Šios savaitės pradžioje šis rodiklis jau buvo teigiamas ir sudarė 0,11 %. Palyginti su sausio mėn. šios normos vidurkiu, kuris buvo -0,56 %, iki metų pabaigos palūkanos padidės 0,67 procentinio punkto (p. p.). Ir tai nesibaigs. Ateities sandoriai rodo, kad trijų mėnesių EURIBOR 2023 m. pabaigoje sieks 0,855 %. Tai 1,415 procentinio punkto daugiau nei sausio mėn.
Tarptautinio valiutos fondo ekonomisto komentaras
Filipas Garsija (Philip Garcia), dirbantis Tarptautinio valiutos fondo Informacijos apie finansų rinkas skyriuje, įspėja, kad šios palūkanų normos ne visada gali realiai parodyti, kas bus toliau, nes tai priemonės, kurioms būdingas tam tikras nepastovumas.
Tačiau tendencija neabejotina. Tai turėtų kelti nerimą, nes daugelis žmonių nėra pripratę, kad po daugelio žemų arba neigiamų palūkanų normų metų jie jau priėmė tokį įmokų lygį kaip savaime suprantamą dalyką, o dabar tai gali būti sudėtinga. Akivaizdu, kad jei žmonėms didėja atlyginimai arba jei jie turi taupymo jausmą, šie žmonės galės įsisavinti naujus įsipareigojimus. Priešingu atveju, liks mažiau lėšų kitiems dalykams.
Kas yra Euribor?
EURIBOR (angl. Euro Interbank Offered Rate – euro tarpbankinės rinkos palūkanų norma) yra orientacinis palūkanų dydis Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. EURIBOR skaičiuoja ir skelbia Europos bankų federacija, kuri atstovauja 4,5 tūkst. bankų 24 ES narėse ir Islandijoje, Norvegijoje bei Šveicarijoje. Kaip ir LIBOR, EURIBOR yra vidutinis palūkanų dydis, už kurį vieni bankai skolina lėšas kitiems bankams. EURIBOR palūkanų norma taip pat laikoma baziniu dydžiu nustatant paskolų palūkanų normas Lietuvoje ir kitose šalyse, ateities sandoriams sudaryti ir kitiems tikslams.
Taip pat skaitykite:
