Kvepalų gamintojai kreipiasi į neurosensorinius tyrimus ir technologijas, kad nustatytų veiksnius, kurie traukia klientus. Apie tai rašo dienraštis „The Guardian”.
Kas atsitiko?
Lisabonos biofizikos ir biomedicininės inžinerijos instituto mokslininkas Hugo Ferreira (Hugo Ferreira) tiria smegenų veiklą ir reakcijas į kvepalus, kad sukurtų neurosensorinių kvapų duomenų bazę. Tai kvapai, kurie, kaip rodo biometriniai rodikliai, sukelia skirtingus jausmus (pavyzdžiui, ramybę, euforiją ar mieguistumą).
J. Fereira sako, kad kvapų receptorių pranešimai per uoslės svogūnėlį keliauja į įvairias smegenų dalis, kurios kontroliuoja viską – nuo atminties ar troškulio iki reakcijos į stresą. Pasak jo, yra apie 400 skirtingų uoslės receptorių genų šeimų. Tai visų pirma paaiškina, kaip galime užuosti baimę ar pergalės kvapą.
Kosmetikos prekių ženklai jau investuoja į neurosensorių tyrimus ir technologijas. Dienraštis „The Guardian” pateikia žymiausių iš jų pavyzdžių. Pavyzdžiui, „L’Oréal” bendradarbiavo su neurotechnologijų bendrove „Emotiv”, kad sukurtų kvepalų pasirinkimo patirtį. 2023 m. kai kuriose „Yves Saint Laurent” parduotuvėse visame pasaulyje klientai naudojo ausines, kurios sukūrė elektroencefalogramą (EEG), kad sužinotų, kokie kvapai jiems patinka. Dėl to 95 % ausines naudojusių klientų rado tinkamus kvepalus.
Teigiama, kad patobulinti Paco Rabanne’o „Phantom” kvepalus prireikė 45 milijonų 18-35 metų amžiaus vyrų smegenų rodmenų, o atlikus tyrimus į formulę buvo įtraukta levandų ir citrinų.
O į „Givenchy Irresistible” parfumuojamąjį vandenį po biometrinių tyrimų buvo pridėta rožių ekstrakto.
