Kavos skonis ne visiems žmonėms yra vienodas. Tai, kaip mes suvokiame kavą, ar mums patinka jos skonis ir ne, daugiausia lemia genai. Ir būtent vienas genas – CYP1A2 – daro didelę įtaką organizmo jautrumui kofeinui. CYP1A2 kontroliuoja fermentą, dar vadinamą CYP1A2, kuris atsakingas už kofeino skaidymą ir jo pašalinimą iš organizmo, rašo “The Washington Post“.
Kaip paaiškino Toronto universiteto dietologijos profesorius Ahmedas El-Sohemi, maždaug pusė visų žmonių turi dvi CYP1A2 “greitojo” varianto kopijas, todėl jie “greitai” metabolizuoja kofeiną. Kiti 40 % turi tik vieną kopiją ir yra “lėtieji” medžiagų apykaitos dalyviai, o likusieji 10 %, neturintys nė vienos kopijos, yra “itin lėti” medžiagų apykaitos dalyviai.
Priklausomai nuo jūsų medžiagų apykaitos, organizmas gali užtrukti nuo dviejų iki aštuonių valandų, kad pašalintų pusę kofeino. Tačiau kofeino medžiagų apykaitos greitis nėra vienintelis veiksnys, turintis įtakos tam, kaip jaučiatės gerdami kavą ar kofeino turinčius gėrimus.
Kaip pažymėjo Bowdoin koledžo neurobiologijos programos direktorius Manuelis Diazas-Riosas, kofeinas veikia prisijungdamas prie smegenyse esančių adenozino receptorių, kurie turi įtakos žmogaus poreikiui miegoti, ir blokuoja jų suaktyvėjimą. Šių receptorių skaičių smegenyse lemia ir genetika, ir reguliariai suvartojamo kofeino kiekis. Pavyzdžiui, jei reguliariai geriate daug kavos ir šie kanalai nuolat blokuojami, organizmas tai kompensuoja sukurdamas daugiau adenozino receptorių. Tam pačiam poveikiui pasiekti reikia daugiau kofeino, todėl padidėja jūsų jautrumas kofeinui.
Tačiau kai kurie žmonės, pasak Diaz-Rios, iš pradžių natūraliai turi didesnį kai kurių neuroreceptorių kiekį nei kiti. Ir “jei esate žmogus, kuris genetiškai tiesiog gamina daug šių receptorių, tikriausiai būsite mažiau jautrus kofeinui” nei kiti. Šie žmonės turi tiek daug adenozino receptorių, kad reguliarus ar net per didelis kavos kiekis neužblokuos jų visų.
Genetika taip pat gali turėti įtakos kavos pasirinkimui. Tyrimai parodė, kad žmonės, turintys genetinių variantų, susijusių su dideliu jautrumu kofeinui, rečiau mėgaujasi karčiu tamsios kavos skoniu.
Jautrumas kofeinui priklauso ne tik nuo to, ar išgėrę kavos jaučiatės žvalūs. Jautrumo kofeinui genetika taip pat turi įtakos širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Pavyzdžiui, tyrėjai nustatė, kad lėtą medžiagų apykaitą turintiems žmonėms daugiau puodelių kavos per dieną išgerti buvo susiję su didesne širdies smūgio rizika. Žmonėms, kurių medžiagų apykaita greita, tokia padidėjusi rizika nebuvo nustatyta.
Lėtos medžiagų apykaitos žmonėms, kurie gėrė daug kavos, taip pat buvo didesnė rizika susirgti kitomis ligomis, pavyzdžiui, hipertenzija ir inkstų ligomis. El-Sohemi teigė, kad šie rezultatai reiškia, jog kofeinas, užsilaikydamas kraujyje, gali pakenkti organizmo audiniams, nors kaip tai vyksta, neaišku. Galbūt žmonės, kurių medžiagų apykaita greita, kofeiną suskaido pakankamai greitai, kad jis nepadarytų žalos.
Be to, mokslininkų teigimu, kofeino poveikis skirtingiems žmonėms gali labai skirtis. Geriamieji kontraceptikai gali sumažinti CYP1A2 aktyvumą ir padidinti jautrumą kofeinui. Rūkymas padidina CYP1A2 aktyvumą, todėl rūkaliai greičiau pasisavina kofeiną.
Be to, žmonės, sergantys dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD), gali skirtingai reaguoti į kofeiną. Sergančiųjų ADHD smegenys dažnai nepakankamai stimuliuojamos ir negauna pakankamai dopamino, sakė Sarah Karalunas iš Purdue universiteto. Kadangi kofeinas yra stimuliatorius, galintis padidinti dopamino gamybą smegenyse, jo vartojimas gali padėti ADHD sergančiam asmeniui iš šio deficito pereiti į optimalesnį funkcionavimo lygį, pažymėjo ji. Tačiau kofeinas gali sukelti pernelyg didelę ADHD vaistus vartojančių asmenų stimuliaciją. Šie vaistai veikia didindami dopamino ir noradrenalino kiekį smegenyse, todėl kofeino pridėjimas gali sukelti šalutinį poveikį.
