Per karščius troškulio problema kaip niekada aktuali. Organizmas labai greitai netenka vandens, todėl, norint išvengti dehidratacijos, reikia nuolat papildyti vandens atsargas.
Karščių metu saldūs limonadai, šalti pieno kokteiliai, saldinti gėrimai ir kiti gėrimai tampa dar populiaresni. Tačiau jų nepatartina gerti per karščius, o štai karšta arbata labai reikalinga. Kas nutiks, jei per karščius gersite karštą arbatą?
Kodėl karštą arbatą reikia gerti per karščius?
Karšta arbata yra geriausias gėrimas troškuliui numalšinti. Ją renkasi karštųjų Vidurinės Azijos šalių gyventojai, kur oro temperatūra daug aukštesnė nei mūsų šalyje. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti visiškai absurdiška – lauke ir namuose karšta, o dar reikia gerti karštą arbatą. Tačiau tam yra visiškai logiškas paaiškinimas.
Tyrimais įrodyta, kad karšta arbata padeda geriau jaustis net ir labai alinančiame karštyje. Ji ne tik malšina troškulį ir papildo vandens atsargas organizme, bet ir plečia kraujagysles bei didina prakaitavimą. Išgėrus puodelį karštos arbatos, ji meta jus į karštį – organizmas pradeda aktyviai išskirti prakaitą, jis garuoja nuo odos paviršiaus ir vėsina kūną.
Be to, arbatoje esantys polifenoliai padeda normalizuoti kraujospūdį, kuris per karščius dažnai būna nestabilus.
Kartu gydytojai įspėja, kad karštu oru nereikia gerti šalto vandens. Kai šaltas skystis patenka į organizmą, jis stengiasi jį sušildyti, t. y. užuot atvėsęs, ima šilti. Gerti per šaltą vandenį per karščius ypač pavojinga žmonėms, turintiems problemų su širdimi, – tai gali išprovokuoti širdies aritmiją ir sukelti staigų kraujagyslių spazmą, kuris gali sukelti širdies priepuolį. Be to, šalti gėrimai didina riziką susirgti gerklės skausmu ir bronchitu.
Vietoj juodosios arbatos per karščius galima gerti žaliąją arba žolelių arbatą, taip pat nedidelį kiekį mineralinio vandens, nesaldžių kompotų, vaisių gėrimų, tačiau geriau gerti švarų kambario temperatūros vandenį. Troškulį taip pat gerai malšina rūgštaus pieno produktai, tokie kaip kefyras ar ajranas.
Normaliomis sąlygomis žmogui per parą reikia suvartoti 30 ml skysčių 1 kg kūno svorio. Esant karštam orui, šį kiekį reikėtų padidinti 20-30 %.
Ko negalima gerti per karščius?
Per karščius reikėtų vengti:
- saldžios sodos;
- koncentruotų sulčių;
- kavos – ji didina dehidratacijos riziką;
- alkoholio.
Ypač atsargūs turėtumėte būti su alkoholiu – jis sutrikdo organizmo termoreguliaciją, stipriai apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą ir skatina skysčių išsiskyrimą. Todėl alkoholio vartojimas per karščius gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų.
