Dažniausiai didžiosios metų šventės kiekvienuose namuose pakvimpa savais tradiciniais valgiais, be kurių neįsivaizduojamas šeimos ar giminės susibūrimas. Tradiciškai Velykoms gaminama daug įvairių mėsos patiekalų. Lietuvoje nuo seno populiariausia būdavo kiauliena. Dabar ant Velykų stalo populiari ir veršiena. Tai tikrai puiki mėsa šventiniams kepsniams.

Kokie patiekalai Velykoms populiariausi šiandien?

Velykinis pyragas – stalo karalius

Velykų šventės stalą turėtume puošti ne tik margučiais, bet ir kitais patiekalais, simbolizuojančiais atgimimą, stiprybę, pavasarį. Velykų stalas, žinoma, turi savo privalomus atributus, bet turbūt labiausiai jį puošia Velykų pyragas – stalo karalius.

Marginti kiaušiniai

Margučiai – kiaušiniai, kurių lukštai išmarginti dažant įvairiomis technikomis ar raižant. Vienas Šv. Velykų simbolių.

Lietuvoje margutis labiausiai susijęs su Velykomis ir Lietuvoje pažįstamas jau iš XVI amžiaus. M. Mažvydas Vaitkūnas 1549 m. išleidęs šv. Ambraziejaus ir šv. Augustino giesmių vertimą – „Te Deum laudamus“, skiria savo darbą „Welikas pauta“ vietoje „Ponuy Sebastianuy Perbanth, Heubtmonuy Ragaynes… 3. diena mėnesis kowa. Metų Diewa uszgimima“.

Margučiu kiaušinis yra vadinamas dėl to, kad jis yra išrašomas įvairiais raštais. Tie raštai padaromi įvairiais būdais kiaušinius dažant.

Kopūstų sriuba su kiauliena

Nuo seno įprasta Velykų dieną per pietus ant stalo patiekti kiaulienos sultinyje arba kartu su kiauliena išvirtos kopūstų sriubos, kuri valgoma su atskirai išvirtomis bulvėmis su lupena ir virta kiaulienos mėsa.

Keptas kepenų paštetas

Apie burnoje tirpstantį paštetą, kaip apie didžiausią karalių bei žymiausių pasaulio gurmanų svajonę, rašė ne vienas literatūros klasikas. Lietuvoje paštetus gamindavo Velykoms, vestuvėms, krikštynoms – taigi didžiosioms šventėms.

Žuvis

Daug kas Velykų stalą praturtina ir žuvies kepsniais, įvairiai paruošta silke.

Sūriai

Iš pieniškų produktų per Velykas populiariausi įvairūs šviežios varškės sūriai.

Daržovės

Tradicinės Velykų stalo daržovės – rauginti kopūstai (dažniausiai troškinti) ir agurkai, raudonieji burokėliai.

Nuo seno per Velykas populiariausia iš kubeliais supjaustytų virtų burokėlių, morkų, bulvių (vietoje jų dažniausiai dedamos virtos pupelės), kiaušinių pagaminta mišrainė. Į ją įmaišoma ir kubeliais supjaustytų raugintų agurkų, įberiama svogūnų laiškų, o jei jų neturima, tai smulkiai supjaustytų svogūnų. Kad mišrainė būtų gaivesnė, galima užberti smulkintų krapų. Pagardinama grietine arba alyvuogių, rapsų, saulėgrąžų aliejumi.

Daržovės, vasiai – ne tik sveikas maistas, bet ir stalo papuošalas, tad kuo jų daugiau, tuo geriau, o juo labiau, jei jos šviežios.

Nuo seno įprasta, kad Velykų dieną ant stalo būtų ir giros (Žemaitijoje populiariausia ruginės juodos duonos, kmynų ar sulos gira). Šalia pūpso ir alaus, šviežios sulos “uzbonai”. Dažnai neapsieinama ir be stipresnių gėrimų, bet šiukštu jų padauginti. Taigi, viena taurelė, jei rimtas reikalas – antra, jau ir gana. Kiekvienas ragauja tai, kas kam patinka, tad geras šeimininkas tarp savo atsargų suranda ne tik trauktinės, bet ir įvairiausių antpilų, likerio, vyno, midaus.

Vaikams, taip pat ir vyresniems – sultys, šviežia sula, įvairios gaivos, kompotai, šaltinio vanduo, pagardintas citrinos, apelsinų griežinėliais, mėtų šakele.