Pirmąjį 2022 m. pusmetį kriptovaliutų bitkoino ir eterio vertė smuko 55 %, todėl analitikai prabilo apie neišvengiamą visos šios pramonės žlugimą. Faktas tas, kad FED padidino pagrindinę palūkanų normą iki lygio, kokio nebuvo nuo amžiaus pradžios, o konfliktas Ukrainoje smukdė daugelį pasaulio rinkų. Į kriptovaliutas investavę investuotojai pamatė galimybę užsidirbti pinigų kitose pramonės šakose ir pradėjo masiškai atsiimti skaitmeninius pinigus.
Artėja kriptovaliutų žlugimas?
Kriptovaliutos iš pradžių buvo sumanytos kaip „skaitmeniniai pinigai”, kuriais ne tik patogu atsiskaityti internetu, bet kurie taip pat nėra susieti su realiomis valiutomis. Todėl jie apsaugoti nuo finansų sektoriui būdingų nesėkmių. Nemažai žmonių jais atsiskaito už prekes ir paslaugas, tačiau iš tikrųjų didžioji dalis šių bitkoinų priklauso spekuliantams. Jie greitai suprato, kad jos yra panašios į įprastą vertybinių popierių biržą, tačiau be jokio reguliavimo, o tai atveria plačias galimybes manipuliacijoms.
Sąžiningo investuotojo požiūriu, kriptovaliutos yra fantastiškai rizikinga investicijų rūšis. Itin daug išteklių reikalaujanti „kasyba”, didžiulis kintamumas ir jokio ryšio su realiu turtu. Kriptovaliutos gali kilti arba kristi dėl atsitiktinių tviterio pranešimų, o jų savininkai neturi jokios apsaugos. Jie nenaudingi ir kaip rezervinė valiuta, ir kaip santaupų laikymo priemonė. Be to, kadangi kriptovaliutos neturi vyriausybės paramos, kritiškai nukritus valiutos kursui gali kilti „mirties spiralė”. Dideli kriptovaliutų turėtojai supanikuos ir atsikratys jų po vieną, ir niekas jų nesustabdys.
Kodėl kriptovaliutų žlugimas būtų naudingas?
Tačiau pagrindinė bėda ta, kad kriptovaliutos neatsiranda iš niekur, tiesiog iš programinės įrangos. Jų generavimo procedūra ne veltui vadinama „kasyba” (angl. mining), nes jai reikia panaudoti milžinišką skaičiavimo galią, siekiančią 200 kvintilijonų patikrų per sekundę. Bitkoinų, eterių ir dodgecoinų kasybos ūkiai per metus sunaudoja apie 300 teravatvalandžių elektros energijos. Apskaičiuota, kad anglies dioksido pėdsakas, susidarantis gaminant tiek daug energijos, sudaro 114 mln. tonų per metus, t. y. panašiai tiek, kiek išmeta tokia šalis kaip Čekija. Be kriptovaliutų pasaulis tiesiogine prasme būtų daug švaresnis.
