Anksčiau manėme, kad dienos trukmė mūsų planetoje yra pastovi. Tačiau mokslininkai žino, kad ji yra kintama. Priešistoriniais laikais diena buvo trumpesnė, o ateityje ji taps ilgesnė nei dabar. Ir šio reiškinio priežastis yra žinoma.
Miuncheno technikos universiteto specialistai savo interneto svetainėje rašė, kad Žemė lėtina savo sukamąjį judėjimą. Ir jie prognozavo, kad dėl šio „sulėtėjimo” Žemės diena palaipsniui ilgės ir netolimoje ateityje pagal kosminius standartus pasieks 25 valandas.
Tai įvyks maždaug po 200 milijonų metų. Procesas vyks palaipsniui, maždaug tokiu pat lėtėjimo tempu. Štai kodėl ankstesnis etapas – 23 valandų diena – Žemėje buvo pasiektas prieš 200 mln. metų, kai po planetą dar vaikščiojo dinozaurai. Ekspertai teigia, kad prieš 1,4 mlrd. metų Žemės diena prabėgo labai greitai – per 18 valandų ir 41 minutę.
Kaip ekspertai matuoja tikslią planetos sukimosi apie savo ašį trukmę? Žiediniu lazeriu, įrengtu specialioje hermetiškoje kameroje šešių metrų gylyje po žeme. Ten rodikliams mažiausiai įtakos turi išoriniai veiksniai.
Mokslininkai primena, kad nuo šio sukimosi greičio priklauso ne tik dienos ilgumas. Orai ir klimato pokyčiai taip pat iš dalies susiję su šiuo rodikliu.
