Atšilus orams ir pasirodžius pirmajai ryškesnei pavasarinei saulei, skubame iš spintos traukti ne tik plonesnius rūbus, bet tuo pačiu dar ieškome praeitą sezoną nešiotų akinių nuo saulės. Tik prasidėjus šiltajam sezonui išėjus į lauką ar net žiūrint pro langą, daugeliui žmonių vis labiau norisi prisimerkti, akys darosi jautresnės ar net ašaroja. Jeigu šioje situacijoje atpažįstate save, gali būti, kad patiriate didesnį akių jautrumą šviesai.
Silpnas akių jautrumas šviesai gali būti visiškai normalu
Supratus, kad jūsų akys yra jautrios šviesai, visų pirma nereikėtų pulti į paniką. Nedidelis jautrumas šviesai, o ypač pasirodžius pirmiesiems ryškesniems spinduliams, gali būti normalus reiškinys, pasireiškiantis dažnam žmogui. Verta paminėti, kad yra žmonių, kurie jau iš prigimties natūraliai yra jautresni ryškesnei šviesai, dažniausiai šie asmenys taip pat skundžiasi jautresne oda ar labiau linkę į alergijas. Dažnai akių jautrumo simptomus lengvai išsprendžia kokybiški, tinkamą apsaugą nuo UV spinduliuotės turintys akiniai nuo saulės.
Dažnas žmogus žino jausmą, kai iš daug tamsesnės aplinkos pereinama į šviesią, ir kaip tikriausiai patyrėte, jautrumas greitai išnyksta ir akys beveik akimirksniu prisitaiko. Tad panašiai ir su pirmais ryškesniais saulės spinduliais – jeigu pavasario pradžioje pradėjote jausti menką jautrumą šviesai, tačiau prieš tai akių būklė buvo visiškai normali ir dabar nesiskundžiate jokiais kitais akių pablogėjimo simptomais, galite tikėtis, kad tai visiškai normalus reiškinys, prie kurio akys greitu metu turėtų labiau prisitaikyti. Tačiau, jeigu šviesos jautrumas yra stiprus ir jus erzina ryški šviesa, vertėtų pasikonsultuoti su specialistais, kad šie įdėmiai ištirtų jūsų akis ir bendrą sveikatos būklę, atrastų problemą ir prireikus skirtų atitinkamą gydymą ar prevenciją. Toliau straipsnyje pateiksime keletą sveikatos problemų, kurios gali daryti įtaką akių jautrumui.
Tam tikros sveikatos problemos gali sukelti jautrumą šviesai
1. Akių sausumas
Akių sausumas – būklė, kada akys išskiria nepakankamą kiekį ašarų, dėl šios priežasties neužtikrinamas reikalingas akių drėkinimas. Tai gali būti susiję su begales veiksnių, pavyzdžiui, ašarų liaukų problemomis, infekcijomis, hormoniniais sutrikimais, skydliaukės sutrikimais ar kitomis ligomis. Akių sausumo rizika taip pat gali būti sukeliama ir dėl tam tikrų fizinių veiksnių – vėjas, karštis, užterštas, sausas oras, veikiantys oro kondicionieriai, taip pat per dažnas naudojimasis kompiuterinėmis priemonėmis.
Ašaros yra ypatingai svarbios, kad jūsų akys būtų sveikos ir kuo mažiau veikiamos išorinių aplinkos veiksnių, infekcijų. Diskomfortas kyla dėl to, kad akių sausumas veikia jūsų rageną – skaidrų, apsauginį išorinį akių sluoksnį. Ragena turi daug nervų, todėl bet kokios su ja susijusios problemos gali sukelti daugybę varginančių požymių, tokių kaip akių paraudimas, skausmas, perštėjimas, ašarojimas, o jautrumas šviesai yra įprastas sausų akių simptomas.
2. Alerginis konjunktyvitas
Jeigu esate susidūrę su alergijomis, tikrai suprantate kaip stipriai tai gali veikti jūsų akis. Šią būklę gali sukelti daug veiksnių, pavyzdžiui, žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsiai ar gyvūnai. Tačiau, žinoma, dažniausiai pavasarinės alergijos priežastis – pradėję žydėti augalai. Šiuo laikotarpiu pasklinda ypač daug alergenų, dėl kurių imuninė sistema gamina antikūnus. Šie keliauja į skirtingas kūno ląsteles, todėl jos išskiria chemines medžiagas, kurios būtent ir sukelia alerginę reakciją. Jei šis procesas paveikia akis, jis vadinamas alerginiu konjunktyvitu ir gali baigtis tokiais simptomais kaip niežulys, intensyvus ašarojimas, akių paraudimas, deginimo pojūtis ir, žinoma, padidėjęs jautrumas šviesai.
3. Migrena
Migrena yra viena iš tų sveikatos būklių, kurias ekspertai vis dar stengiasi suprasti. Manoma, kad dėl tam tikrų nervų ląstelių veiklos plečiasi smegenų kraujagyslės, taip pat išsiskiria uždegiminės medžiagos, tokios kaip prostaglandinai, kurios gali sukelti skausmą.
Vargina ne tik galvos skausmas, kadangi migrena gali sukelti stiprų jautrumą šviesai ir triukšmui, pykinimą ir vėmimą, neryškų matymą ir galvos svaigimą. Šviesos jautrumo mechanizmas konkrečiai gali būti susijęs su trišakio nervo, atsakingo už pojūtį veide, sudirgimu, būtent dėl to gali būti sunku susidoroti su bet kokios šviesos šaltiniu. Daugiau pasiskaityti apie šią liga galite paspaudę ant šios nuorodos: migrena.
4. Smegenų sukrėtimas
Patyrus galvos traumą, poveikis paprastai yra laikinas, tačiau visiškai visi simptomai gali pasireikšti ne iš karto, tuomet pasekmės gali užsitęsti. Kai kurie simptomai gali išryškėti netrukus po galvos traumos: galvos skausmas, laikinas sąmonės netekimas, sumišimas, amnezija apie tai, kas sukėlė smegenų sukrėtimą, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, neaiški kalba, apsvaigimas ir nuovargis. Tačiau kai kurie žmonės gali jausti ir uždelstus simptomus, pavyzdžiui, sunkumą susikaupti ar prisiminti dalykus, miego sutrikimai, asmenybės pokyčiai, depresija, kvapo ar skonio problemos, jautrumas šviesai. Tiesa, gana retas atvejis, kai žmogus, patyręs smegenų sukrėtimą, vien tik jautriai reaguoja į šviesą – dažniausiai kartu jaučiamas ir galvos skausmas, šie simptomai eina kartu. Apie pirmąją pagalbą, patyrus galvos traumą galite sužinoti paspaudę ant šios nuorodos: galvos trauma.
5. Keratitas
Keratitas yra ragenos uždegimas, dėl kurio gali atsirasti daugybė simptomų, reikalaujančių akių gydymo. Uždegimas gali būti įvairių formų: bakterinis keratitas, virusinis keratitas, grybelinis keratitas, keratitas dėl parazito, vadinamo acanthamoeba, ir neinfekcinis keratitas. Neinfekcinis keratitas gali atsirasti dėl, pavyzdžiui, per ilgai nešiojamų kontaktinių lęšių arba darant kitas įprastas kontaktinių lęšių nešiojimo klaidas. Dažniausiai pastebimi keratito simptomai: akių paraudimas, jų skausmas, perteklinės ašaros ar kitos išskyros iš akies, sunkumas atmerkti akies voką dėl skausmo ar dirginimo, neryškus matymas, suprastėjęs regėjimas, jautrumas šviesai (fotofobija), jausmas, kad kažkas yra akyje.
Problemos sprendimas
Taigi, dažnu atveju nežymus jautrumas saulei yra normalus reiškinys ir imantis atitinkamų saugumo priemonių, tokių taip kokybiškų akinių nuo saulės nešiojimas ar jaučiant akių sausumą – dirbtinių ašarų naudojimas, lengvai to galima išvengti. Tačiau, kaip bebūtų, svarbu nuolat stebėti savo akis, reguliariai jas tikrinti ir pastebėjus rimtesnius klinikinius simptomus, jų neignoruoti.
