Australijos mokslininkai išanalizavo 34 tyrimus, kuriuose nagrinėtos įvairios kompiuterio ar išmaniojo telefono ekrano naudojimo formos, ir nustatė ryšį tarp praleidžiamo laiko prie ekrano ir kognityvinių funkcijų pablogėjimo.
Tyrėjai padarė išvadą, kad žmonės, kurie per daug laiko praleidžia prie ekrano, demonstruoja gerokai prastesnius kognityvinius gebėjimus. Labiausiai nukenčia dėmesys, būtent ilgalaikis dėmesys, t. y. gebėjimas susikaupti ilgą laiką.
Antrasis labiausiai pastebimas skirtumas buvo „vykdomosios veiklos” srityje, ypač impulsų kontrolės, t. y. gebėjimo kontroliuoti savo automatines reakcijas, srityje.
Dėl susilpnėjusio dėmesio taip pat sunkiau sustabdyti priklausomybę sukeliantį elgesį, kuris pasireiškia noru pabėgti nuo realybės.
Dėl masinio ekranų naudojimo kai kuriems žmonėms išsivysto su ekranais susijusios priklausomybės. Vienas iš pavyzdžių – azartinių lošimų sutrikimas, kuriuo serga 2-3 proc. žmonių.
Daug diskusijų sukėlė ekranų poveikis mūsų pažintiniams gebėjimams, t. y. tokiems mąstymo įgūdžiams kaip dėmesys, atmintis, kalba ir problemų sprendimas.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad naudojimasis ekranu gali turėti neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, sveikatos sutrikimų, trumpesnį dėmesio sutelkimą ir raidos sulėtėjimą.
