Socialiniuose tinkluose ir telefonų programėlėse “Viber”, “Telegram”, “WhatsApp” ir kt. platinamos žinutės apie lengvą uždarbį internetu. Gyventojams žadamas neįtikėtinas uždarbis už primityvių internetinių užduočių atlikimą. Saugumo ekspertai primena žmonėms, kad tai yra sukčiai.
Žmonės įkliūva į sukčių pinkles
Žinutės, kuriose siūloma užsidirbti pinigų internetu, dažniausiai siunčiamos iš nežinomų numerių su įtartinais kodais (+1, +2 ir pan.). Jie skirti žmonėms, ieškantiems lengvų pinigų.
Sukčiai siūlo užsidirbti nemažas pajamas rašant komentarus socialiniuose tinkluose, dalijantis straipsniais, žiūrint vaizdo įrašus pokalbių laidose arba užsisakant viešbučio kambarius.
Sukčiai iš karto prašo banko kortelės duomenų ir siunčia pinigus už pirmą tariamai atliktą užduotį. Dažniausiai tai būna nedidelė suma – nuo 5 iki 15 EUR. Tačiau taip sukčiai gauna banko duomenis ir greitai įgyja jūsų pasitikėjimą.
Jie iš karto siūlo padvigubinti uždarbį ir reikalauja įmokų, kurios, jų teigimu, padvigubės per dieną. Naivūs piliečiai galiausiai perveda nemažai santaupų.
Kokią dar taktiką naudoja sukčiai?
“Phishing” yra technika, kurią sukčiai aktyviai naudoja siekdami pavogti klientų kortelių duomenis.
Prisistatydami banko darbuotojais, apsaugos pareigūnais, o kartais net policijos ar VMI atstovais, jie skambina lietuviams ir prašo pateikti konfidencialią informaciją apie jų mokėjimo korteles: kortelės numerį, galiojimo datą ir CVV/CVC2 kodą. Gavę šią informaciją, sukčiai gali lengvai iš tokių kortelių paimti pinigus.
Kaip apsisaugoti?
Banko darbuotojai niekada nereikalauja pateikti tokios informacijos ir įspėja išlaikyti konfidencialumą. VMI ir Policija taip pat niekada nereikalauja tokių duomenų. Jeigu gavote tokį skambutį, būtinai praneškite apie tai ePolicija portale arba telefonu 112.
