Medžiai paprastai genimi du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Pavasarį medžius geriausia genėti vasario pabaigoje arba kovo mėnesį. Svarbu pasirinkti laiką, kai jau nebe taip šalta, bet medžiai dar miega ir pumpurai dar nesusiformavę. Kad rudenį medžiai subrandintų vaisius, pavasarį juos reikia genėti.
Kaip genėti medžius pavasarį? Pagrindinės taisyklės.
Genėjimui naudokite švarų, antiseptiniu tirpalu apdorotą įrankį. Baigus darbus taip pat svarbu apdoroti įrankius, kad sodas būtų apsaugotas nuo ligų.
Dėl tos pačios priežasties genėti negalima esant drėgnam orui, lyjant ar iškritus rasa, kad medžiai neužsikrėstų.
Senas šakas reikėtų nupjauti pirmiausia, nes jos neduoda tiek vaisių, kiek jauni ūgliai, ir atima jėgas iš jaunų.
Šaką reikia nupjauti aukščiau pumpuro, esančio šakos išorėje. Pjūvį reikia daryti įstrižai, kad vanduo neužsistovėtų ir iš pumpuro išaugtų naujas ūglis.
Pirmiausia reikia patrumpinti tas šakas, kurios auga griežtai į viršų ir žemyn, nes jos duoda mažai derliaus.
Genėdami šonines šakas, palikite maždaug 1 cm ilgio kelmą. Kelmas padės išvengti kamieno pažeidimų, pvz., įdubimų susidarymo. Taip pat neiškirskite didesnio nei 1 cm kelmo, kad jis netaptų ligų lopšeliu.
Prieš pjaudami storas šakas, padarykite pjūvį aplink kamieno perimetrą, kad nenusiluptų pagrindinio medžio kamieno žievė. Nupjovus didelio skersmens kelmą, visada reikėtų jį užtepti sodo laku.
Kokios genėjimo rūšys
Genėjimas, kai trumpinamos šakos arba daromas retinimo pjūvis. Ši priemonė naudojama jauniems medeliams, kurie tik pradeda augti. Jos tikslas – pasiekti, kad vainikas būtų šakotas, ir sustabdyti stiprų senesnių šakų augimą, kad stipresnės šakos netrukdytų silpnesnėms, jaunesnėms. Nugenėjus senas šakas, išaugs nauji ūgliai ir ant jų pasirodys pumpurai. Kaip sumažinti išlaidas? Svarbiausia – palikti pumpurą viršūnėje, bet nepalikti šakos dalies. Jei dalis šakos lieka po pumpuru, medis toje vietoje gali išdžiūti arba supūti.
Retinamasis genėjimas atliekamas brandiems vaismedžiams su suformuotu vainiku. Į vidų ir į apačią augančios vainiko šakos ir silpniausios šakos nupjaunamos, kad būtų paliktos perspektyviausios šakos vaisiams augti. Šį genėjimą visada reikia atlikti pavasarį. Tai padeda sustiprinti medžio skeletą, tolygiai paskirstyti vainiką ir sudaryti sąlygas saulei patekti į būsimus vaisius.
Medžiai genimi iš karto po pasodinimo, kad šaknys galėtų įsišaknyti ir greičiau susiformuotų medžio vainikas.
Sveikatos arba sanitarinio genėjimo atveju puvinio ir kenkėjų pažeistos šakos bus pašalintos. Tokių šakų po genėjimo negalima naudoti kompostui, jas reikia sudeginti, kad sodas būtų apsaugotas nuo ligų.
Obelų, kriaušių, slyvų, persikų ir abrikosų genėjimas pavasarį
Pagrindinė obelų ir kriaušių taisyklė – išlaikyti centrinį kamieną. Šoninės šakos bus sutrumpintos 1 1/4-1/3 jų ilgio. Centrinė šaka turėtų būti 20-25 cm aukščiau už viršutines šakas, o viršutinės šakos turėtų būti trumpesnės už apatines. Kai medis pradeda duoti vaisius ir centrinė kamieno dalis pakrypsta nuo vaisių svorio, jį taip pat reikėtų genėti iš viršaus. Kai vainikas tankėja, genėkite viršutines šonines šakas, kad būtų daugiau šviesos.
Genėdami slyvas, turėtumėte paisyti jų natūralios, t. y. krūmo formos. Genėjimo būdai, panašūs į obelų genėjimą, čia netinka. Periodiškai reikia išpjauti greta esančias šakas, kad išretinti vainiką. Kaip ir kitų vaismedžių atveju, reikėtų pašalinti per ilgas, nusvirusias ar senas šakas. Tačiau krūmo formą reikėtų išlaikyti.
Persikus ir abrikosus reikia genėti kasmet, nes jie linkę stipriai augti. Genėjimo taisyklės yra tokios pat kaip ir kitų medžių – genėkite žemyn augančias ir į žemę pasvirusias šakas. Norint suformuoti žemus medžius, taip pat reikia genėti medžių viršūnes, kad būtų lengviau skinti vaisius.
Taip pat skaitykite:
