Vaizdo įrašų prieglobos bendrovė “YouTube” tikėjosi šią funkciją pristatyti per rugsėjo mėnesį vykusį renginį “Made On YouTube”, kurio metu pristatė kitus kūrėjams skirtus dirbtinio intelekto įrankius, įskaitant generatyvinį žaliąjį ekraną.
Netrukus “YouTube” gali leisti muzikantams parduoti savo balsus, kad būtų galima kurti įgarsintus dubliažus. Pasak “Billboard” ir “Bloomberg”, vaizdo įrašų talpinimo platforma kuria dirbtinio intelekto įrankį, galintį imituoti muzikantų balsą. Tai leis, pavyzdžiui, kurti muziką, kuri skambės taip, tarsi ją iš tikrųjų dainuotų garsūs muzikantai.
Sklinda gandai, kad priežastis kodėl dar ši technologija nebuvo pristatyta ir įdiegta, gali būti ta, jog derybos su įrašų leidybinėmis kompanijomis užtrunka. Juk technologija yra nauja ir pirmiausia reikia atsakyti į daugybę klausimų.
“Billboard” teigia, kad vienas iš pagrindinių vis dar sprendžiamų klausimų – kaip veiks monetizacija. Ar atlikėjams bus mokama už jų balsu “YouTube” sukurtą muziką, ar už dirbtinio intelekto įrankio sukurtą produkciją? Be to, kaip bus atlyginama dainų autoriams už bet kokią jų muziką, panaudotą “YouTube” dirbtiniam intelektui apmokyti?
Pranešama, kad įrašų leidėjai vis dar turi klausimų dėl to, kaip bus mokomas dirbtinio intelekto modelis, taip pat dėl to, kaip atlikėjai turės teisę pasirinkti, ar jų balsas bus naudojamas, ar ne.
“YouTube” pirmiausia ketina atlikti beta bandymus, suteikdama atrinktai vaizdo įrašų kūrėjų grupei prieigą prie sutikusių dalyvauti atlikėjų balsų.
Nors derybos tebevyksta, pasak šaltinių, įrašų leidėjai teigiamai įvertino “YouTube” idėją. Taip yra todėl, kad jos mano, jog dirbtinio intelekto naudojimas muzikoje yra neišvengiamas, ir nerimauja, kad liks nuošalyje, jei priešinsis tokiems licencijavimo susitarimams, kokį siūlo “YouTube”.
Agentūros “Bloomberg” teigimu, “YouTube” eina sudėtingu keliu ir gali tekti pasiruošti teisiniams iššūkiams siekiant ištirti generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimą muzikoje. Pavyzdžiui, “OpenAI”, bendrovę, sukūrusią garsiausią teksto pagrindu sukurtą dirbtinį intelektą “ChatGPT”, į teismą padavė tokie autoriai kaip Johnas Grishamas ir George'as R. R. Martinas, nepatenkinti tuo, kaip jų kūriniai buvo naudojami dirbtiniam intelektui mokyti.
