Kodėl Grenlandija priklauso Danijai? Šimtmečius trunkanti bendra istorija

Grenlandija yra didžiausia pasaulio sala (kuri nėra žemynas), strategiškai svarbioje geografinėje vietoje ir, kas įdomu, priklauso Danijai. Kodėl tokia didžiulė teritorija priklauso Europos valstybei?

Grenlandija svarbi vieta

Pastarosiomis dienomis Grenlandija atsidūrė dėmesio centre, daugiausia dėl Donaldo Trumpo žodžių, kuris pasiūlė, kad ši teritorija pereis JAV suverenitetui. Šie žodžiai sulaukė stipraus danų, kuriems Grenlandija vis dėlto oficialiai priklauso, pasipriešinimo. Nors sala turi plačią autonomiją, de jure ir de facto ji yra nuo Danijos priklausoma teritorija, ir daugeliu aspektų.

Tai nepaprastai įdomus klausimas, nes štai maža Europos valstybė valdo tarsi didžiausią pasaulio salą. Pakanka pasakyti, kad dydžio skirtumai yra milžiniški. Pažvelkime į šių dviejų vietų paviršiaus plotus:

• Danija – 42 952 km²
• Grenlandija – 2 166 000 km²

Jei Grenlandiją laikytume šalimi, ji būtų 12-a pagal dydį pasaulio valstybė, o jos plotas būtų didesnis nei Saudo Arabijos, Meksikos ar Indonezijos. Kartu ši vieta yra retai apgyvendinta. Šiuo metu Grenlandijoje gyvena ne daugiau kaip 56 000 gyventojų. Kaip atsitiko, kad sala atiteko danams?

Grenlandija ir Danija

Grenlandijos atradimo pradžia siekia maždaug X amžių. Būtent tada vikingai, be kita ko, ištremti iš Islandijos, pradėjo tyrinėti didelės salos teritoriją. Atstumas tarp abiejų salų yra apie 300 kilometrų, todėl tokios ekspedicijos buvo įmanomos. Prieš tūkstantį metų čia pradėjo kurtis pirmosios europiečių gyvenvietės, nors europiečiai nebuvo vieninteliai žmonės, apgyvendinę šią vietovę. Ten taip pat buvo įsikūrę vietiniai inuitai.

Po kurio laiko vikingai nustojo ten kurtis ir kraštas vėl tapo paslaptinga sala, kuri buvo tarsi „iš naujo atrasta“ gerokai vėliau, maždaug XV a. Šį kartą ten atvyko danai. Iš pradžių jie planavo evangelizuoti vietinius gyventojus, tačiau laikui bėgant ėmė palaipsniui perimti vietovės kontrolę. Taip Danija įgijo didelę, nors ir ne itin didelę pagal gyventojų skaičių, koloniją. Grenlandiją užvaldę danai įvedė savo teisinę tvarką ir valdžią.

Įsivyravus moderniajai erai, pasikeitė ir Grenlandijos bei jos gyventojų statusas. Jiems pradėtos suteikti panašios teisės kaip ir Danijos gyventojams, o sala vis labiau integravosi į buvusius kolonizatorius.

Antrasis pasaulinis karas ir pokyčiai

Didysis lūžis įvyko XX amžiuje, tiksliau – per Antrąjį pasaulinį karą. Iš pradžių Grenlandija buvo Vokietijos taikinys. Vokiečiai norėjo salos pietuose įkurti mokslinių tyrimų stotį, tačiau tam trukdė JAV. JAV negalėjo leisti naciams vykdyti operacijų Grenlandijoje – visa tai dėl Monroe doktrinos, kurioje teigiama, kad JAV neleis jokiai šaliai turėti karinių pajėgų Arkties regione.

Todėl galima drąsiai teigti, kad JAV „gynė“ Grenlandiją už Daniją. Tačiau jos tai darė ne atsainiai. Mainais už tai JAV galėjo ten įrengti savo karinius objektus ir išlaikyti bazes. Tai, be kita ko, padėjo gabenti lėktuvus į Europą, kurie galėjo pasinaudoti saugiu sustojimu Grenlandijoje. Be to, sutrumpėjo ir pats maršrutas. Strategiškai svarbi salos padėtis yra labai svarbi ir šiandien – ji padeda ne tik transportuoti, bet ir organizuoti meteorologinius tyrimus ar su aviacija susijusius bandymus.

Po karo iki šių dienų Grenlandija vis dar priklauso Danijai

Danija tikėjosi, kad po Antrojo pasaulinio karo JAV pasitrauks iš salos. Tačiau buvo pateiktas pasiūlymas išpirkti teritoriją, kurio danai nepriėmė. Ir tam tikra prasme tuometinė padėtis, nors ir su tam tikrais pokyčiais, tęsiasi iki šiol. Grenlandija ėmė įgyti daugiau autonomijos ir dabar net turi savo parlamentą ir valdžios institucijas, kontroliuojančias teritorijos reikalus. Tačiau ji nėra visiškai nepriklausoma nuo gimtosios šalies. Danai vis dar laiko Grenlandiją savo priklausoma teritorija, o vietoje galioja Danijos krona kaip valiuta.

Nors vis grįžtama prie idėjos, kad JAV galėtų išpirkti Grenlandiją, nei salos gyventojai, nei Danija tuo nesuinteresuoti. Pirmieji labiau linkę plėsti savo autonomiją, o Danija nori ir toliau turėti priklausomą teritoriją – net jei gyventojai įgyja vis daugiau laisvių Europos šalies atžvilgiu.

Šaltinis: Interia.pl