„Skruzdės pačios pabėgs per 24 val.”. Jokios chemijos ir bereikalingų veiksmų

Ar kada nors matėte, kaip po serbentų krūmu viskas juda? Prieini su kibiru – ir atrodo, kad patekai į siaubo filmą. Žemė gyva – maža, juoda, šmirinėja, kruta… Skruzdėlynas! O šalia, kaip tyčia – amarai. Tiesiai ant šakų, tarsi lipni liga. Viskas aišku – viena gauja.

Ir žinote, kas labiausiai liūdina? Tu laistai, tręši, prižiūri! O jos? Vieną akimirką – jau nugraužė pumpurą. Kitą – pusę derliaus nusinešė į savo lizdą.

Štai sėdžiu kartą pavėsinėje, žiūriu į obelį. Ir kamienu aukštyn – skruzdė po skruzdės. Nenusibaigianti kolona! Į viršų, žemyn – kaip lifte. Galvoju: gana, laikas veikti. Bet kuo?

Bandžiau viską: nuo acto iki burtažodžių

Ką tik nesu dariusi. Laisčiau actu. Verdančiu vandeniu. Bėriau visokių miltelių. Kartą net paprašiau tetos Veros pagalbos. Sako, ji turinti burtažodžių prieš skruzdes. Kažką murmėjo, su druska ratą nubrėžė. Ir žinot ką? Neveikė. Vienintelis poveikis – žemė, atrodo, tapo skanesnė. Skruzdės džiaugsmingai pradėjo gimdyti naujas motinėles. Na, juokas žinoma!

Pirkau ir chemiją. Taip, buvo toks etapas. Indeliai, spąstai, aerozoliai, net granulės. Efektas – trumpalaikis. Dieną ar dvi – ramu. O tada vėl: viskas juda. Ir dar pikčiau nei anksčiau!

Tada supratau: reikia veikti gudriai. Ne nuodyti, o apgauti. Apsimesti, kad maitini. Tarsi: štai vaišės, ateikit, valgykit!

Ir po paros – nė vienos skruzdės. Garantuoju. Be šauksmų, be sprogimų. Tuoj pasakysiu, kas tai per „maistas“. Bet pirmiausia – kodėl tai veikia. Tai svarbu.

Paslaptis slypi skruzdės psichologijoje

Taip, teisingai girdėjote. Ne rūgštyje ar stiprybėje esmė. Svarbiausia – galvoje. Skruzdė – protinga, bet baikšti. Ji gyvena pagal kvapą. Kvapas – tai jos kompasas, navigatorius, kelias ir signalas.

Atimk kvapą – ir skruzdė pasimeta. Sumaišyk kvapus – ir ji prapuola. Pridėk keistą kvapą – ir ji išsigąsta, pasiima savo karalienę ir persikelia kitur.

Mes žaisime būtent tuo. Bet ne beprotiškai – ne su amoniaku, ne su žibalu. Šios priemonės atbaido, bet kartu sunaikina viską aplinkui. O juk šalia auga agurkai, braškės, avietės! Esame ne išprotėję.

Todėl duosime joms „maisto“ – tokio, nuo kurio pačios išeis. Ir ilgam. Net visam laikui, jei pakartosite kelis kartus. Visiškai natūralu. Net dirvai naudinga. Pasiruošę? Tuoj papasakosiu.

„Maistas“ skruzdėms

Tik du ingredientai. Abu rasi virtuvėje:

• sausos mielės – 1 valgomasis šaukštas
• cukrus – 2 valgomieji šaukštai

Užpilkite visa tai 1 litru šilto vandens. Išmaišykite. Palikite 2–3 valandoms (arba per naktį), kad šiek tiek surūgtų.

Po to tiesiog supilkite šį skystį tiesiai į skruzdėlyną. Arba ten, kur jos knibžda. Po krūmu, prie šaknų, plyšyje, įtrūkime. Tiesiai ten. Daug nereikia – pakaks 200–300 ml. Likusį galite atskiesti ir aplaistyti aplink lysves. Augalams – nauda, skruzdėms – panika.

Po paros išeisite į kiemą – ir tyla. Nei tako, nei šurmulio, nei kolonų. Viskas. Susikrovė mantą ir išėjo. O dabar paaiškinsiu – kodėl.

Kaip tai veikia

Mielės pradeda „gyventi“. Išskiria anglies dioksidą, šilumą, kvapą. Cukrus sustiprina procesą. Skruzdėms – katastrofa. Jų navigacinė sistema griūva, takai dingsta, feromonų pėdsakai išnyksta. Jos pasimeta. Karalienė – panikuoja. Skruzdėlyne karšta, drėgna, keistas kvapas, žemė „raugiasi“.

Jos mano, kad atėjo galas. Todėl ir neša kudašių. Ne visos iš karto, bet pirmiausia „žvalgai“, po to nusitempia visą koloniją.

Ir juokingiausia – mes joms juk nieko blogo nepadarėme. Tik „pavaišinome“.

Ir taip – jei šį laistymą pakartosite po savaitės, niekas daugiau nebegrįš. Jei į skystį įpilsite truputį mėtų užpilo, efektas dar stipresnis. Bet ir be mėtų – viskas veikia.

Šaltinis: dzentlmenis.lv