Šiandien turbūt kas antra kavinė siūlo kažką su matcha: matcha latte su švelnia puta, desertus su ryškiai žaliu kremu ar net matcha ledus. Tačiau mažai kas susimąsto, kad ši mada turi šimtmečius siekiančią istoriją. Matcha nėra naujovė, tai ilga kelionė laiku, kupina kultūrinių pokyčių, ritualų ir netikėtų posūkių.
Ištakos Kinijoje: nuo paprastų lapelių iki arbatos blokų
Arbatos gėrimo tradicijos gimė Kinijoje dar Tangų dinastijos laikais (618–907 m.). Tada arbata buvo spaudžiama į specialius blokus, kurie galėjo būti lengvai transportuojami ir laikomi. Šiuos blokus dažnai kepindavo, sutrupindavo ir virindavo su vandeniu bei prieskoniais. Tai buvo ankstyva „miltelinės“ arbatos versija, nors su šiuolaikine matcha ji turėjo mažai bendro.
Būtent iš Kinijos arbatos kultūra pasiekė Japoniją, tačiau tik ten ji įgavo visiškai naują formą ir simbolinę prasmę…
Budistų vienuoliai ir meditacijos
XII amžiuje japonų vienuolis Eisai parsivežė arbatos sėklų ir gėrimo paruošimo žinių iš Kinijos. Tačiau vietoje verdamos arbatos jis pradėjo naudoti lapelius, sumaltus iki smulkių miltelių, kurie buvo plakami su karštu vandeniu, kol gėrimas įgaudavo vientisą tekstūrą. Taip atsirado pagrindas tam, ką šiandien vadiname matcha arbata.
Budistų vienuoliai greitai pamėgo šį gėrimą. Jis ne tik padėdavo išlikti budriems ilgų meditacijų metu, bet ir tapo ritualo dalimi. Arbatos plakimas, dubenėlio laikymas, netgi tylos momentai tarp gurkšnių – visa tai įgavo gilią simbolinę prasmę.
Samurajai ir arbatos kelias
XVI amžiuje matcha gėrimo tradicijos peržengė vienuolynų ribas ir pasiekė samurajų sluoksnį. Čia atsirado „arbatos kelias“ (jap. Chadō) – iškilminga arbatos gėrimo ceremonija, kurioje svarbus ne tik pats gėrimas, bet ir aplinka, judesių tikslumas, estetika.
Tai nebuvo pramoga, arbatos kelias samurajams simbolizavo discipliną, pagarbą ir dvasinę harmoniją. Iki šių dienų Japonijoje galima pamatyti šimtmečius menančius arbatos namus, kuriuose išsaugotos tos pačios tradicijos.
Moderni kelionė į Vakarus
Nors Japonijoje arbatos ceremonijos gyvavo šimtmečius, Vakarų pasaulis apie matcha miltelius sužinojo palyginti vėlai, tik XX amžiaus pabaigoje. Pirmieji restoranai ir arbatinės pradėjo siūlyti egzotišką gėrimą smalsiems keliautojams, tačiau tik XXI amžiuje jis tapo tikra tendencija.
Socialiniai tinklai čia atliko svarbų vaidmenį: ryškiai žalia spalva ir neįprastas paruošimo būdas puikiai tiko nuotraukoms ir vaizdo įrašams. Netrukus matcha arbata pasirodė ne tik arbatinėse, bet ir didžiųjų kavinių tinklų meniu.
Būtent tuo metu pasaulis pirmą kartą susipažino su terminu matcha milteliai, nes parduotuvėse atsirado pakuotės, skirtos naudoti namuose. Žmonės pradėjo eksperimentuoti: plakti arbatą, gaminti kokteilius, gardinti desertus. Taip iš šimtmečius menančio ritualo matcha virto modernios gastronomijos dalimi.
Nuo tradicijų prie kūrybos
Įdomu tai, kad šiandien matcha arbata egzistuoja tarsi dviejuose pasauliuose vienu metu. Vienas jų – tradicinis, kur vis dar atliekamos arbatos ceremonijos su šimtmečius menančiais ritualais, o kitas, modernus ir kūrybiškas, kuriame baristos eksperimentuoja su skoniais, maišo matchą su įvairiais augaliniais pienais, kuria desertus ar net sūrius patiekalus.
Ši dualybė tik dar labiau žavi: tas pats gėrimas gali būti tiek ramybės ir meditacijos simbolis, tiek šiandieninio lekiančio gyvenimo ritmo dalis.
Ar dar yra neišnaudotų galimybių?
Pažvelgus į tai, kaip greitai matcha iš nišinio produkto tapo pasauliniu reiškiniu, kyla klausimas – kas toliau? Jau dabar galima rasti ne tik tradicinės arbatos, bet ir matcha makaronų, šokolado, alaus, netgi kosmetikos priemonių su jos pavadinimu.
Galbūt ateityje matcha arbata taps ne tik madingu skoniu, bet ir visaverčiu gastronomijos standartu – tokiu pačiu, kaip šiandien yra kava. Kelionė, prasidėjusi nuo budistų vienuolių, dar tikrai nesibaigė.
