Lietuvoje tyliai vyksta revoliucija, apie kurią garsiai nekalbama, bet jos pasekmes jaučia vis daugiau vyrų. Statistikos grafikai dar nerėkia, tačiau medicinos kabinetai pilnėja taip greitai, tarsi kažkas išjungė gėdos mygtuką.
Urologas Vilniuje šiandien – vienas sparčiausiai augančių sveikatos kategorijoje. Ir ne, tai nėra atsitiktinumas. Lietuvos vyrai pagaliau pradeda suprasti, kad urologija – ne tik prostata, skausmingas šlapinimasis ar infekcijos. Tai – visos gyvenimo kokybės pagrindas: hormonai, vaisingumas, erekcijos funkcija, net psichologinė savijauta.
O didžiausia transformacija? Jauni vyrai (25–35 metų) – pirmą kartą istorijoje konsultacijas užpildo greičiau nei vyresni.
Vyrų baimės pasikeitė
„Anksčiau ateidavo tik tada, kai skauda. Dabar ateina tada, kai nori išsaugoti gyvenimo kokybę“, – sako „InnMed“ klinikos gydytojas urologas Ignas.
Pasak jo, didžiausias pokytis – vyrų motyvacija. Jei prieš 10–15 metų pagrindinė baimė buvo operacijos ar tyrimai, šiandien vis dažniau vyrai sako: „Bijau prarasti energiją, libido, sportinius rezultatus, santykių kokybę.“ Kitaip tariant – jie bijo ne ligos, o to, kaip ji paveiks kasdienį gyvenimą. Ir tai yra visiškai naujas elgesio modelis.
Testosterono banga: paklausą kelia ne kultūristai, o IT specialistai
Urologas pastebi tendenciją, kurios dar prieš kelerius metus niekas neprognozavo:
testosterono, libido ir vaisingumo tyrimai tampa populiariausiais jauno amžiaus vyrų prašymais.
Kodėl?
- Sėdimas darbas,
- lėtinis stresas,
- bemiegės naktys prie projektų,
- sporto trūkumas,
- perdirbtas maistas.
Visa tai tiesiogiai mažina vyrų hormoninę sveikatą. „Tai reali epidemija, tik labai tyliai plintanti“, – sako gydytojas urologas. Jis pastebi, kad per pastaruosius dvejus metus jauni vyrai dėl nuovargio, sumažėjusio libido ar erekcijos sutrikimų kreipiasi dvigubai dažniau.
Ir čia atsiranda provokuojantis klausimas: Ar mes turime „paslėptą vyriškumo krizę“, apie kurią garsiai dar niekas nekalba?
Didžiausia urologijos tendencija
Lietuviškas vyras buvo mokomas „kentėti tyliai“. Bet dabar į urologo kabinetą jis ateina su tokiais sakiniais:
- „Man 32, kodėl aš jaučiuosi kaip 50-metis?“
- „Nebeturiu energijos sportui, gal čia hormonai?“
- „Kodėl rytais nebeatsikeliu su erekcija?“
- „Mes su partnere metų laikotarpyje negalime pastoti. Gal problema manyje?“
Ignas sako: „Vyrų karta keičiasi. Jie nebegalvoja, kad silpnumas – gėda. Jie nori aiškaus atsakymo, kas vyksta su jų kūnu.“
Tai provokuojantis, bet tikslus pastebėjimas. Jauni vyrai pagaliau suprato, kad urologas – ne apie „problemas“, o apie galimybes: geresnę sveikatą, žvalumą, seksualinį pasitikėjimą ir vaisingumą.
Didysis mitas – „Urologas reikalingas tik po 50 metų“
Tai – visiškas pasenęs stereotipas. Urologas teigia, kad šiandien didžiausią rizikos grupę Lietuvoje sudaro 30–45 metų vyrai.
Būtent jie dažniausiai susiduria su:
- hormonų disbalansu
- sėklidžių varikocele (dažna vyrų nevaisingumo priežastis)
- lėtiniu prostatitu
- erekcijos sutrikimais dėl streso
- šlapinimosi problemomis (dažnai susijusiomis su gyvenimo būdu)
Tai – ne senėjimo ligos. Tai – modernaus gyvenimo ligos.
Būdingi pastebėjimai:
- Nedidelis svorio sumažėjimas (apie 5–10 %) jau siejamas su kliniškai reikšmingu testosterono padidėjimu.
- Vidutinio lygio svorio netektis (15–25 %) dažniausiai lemia proporcingai didesnį hormonų pokytį.
- Ryškesnė svorio redukcija (30–40 %) susijusi su dviženkliais testosterono padidėjimo rodikliais, kas atitinka literatūroje aprašytą poveikį metaboliniam ir endokrininiam atsakui.
Ši vizualizacija pagrindžia klinikinį faktą, kad kūno masės mažinimas yra vienas efektyviausių ne medikamentinių būdų pagerinti testosterono lygį vyrams, turintiems antsvorį ar nutukimą.
Tylusis vyrų nevaisingumo augimas
Pastaraisiais metais vis daugiau porų ateina tirtis dėl nevaisingumo ir 40–50 % atvejų problema glūdi vyrų pusėje. Čia gydytojas išskiria svarbų dalyką: „Vis dar gajus mitas, kad tyrimus pirmiausia turi atlikti moteris. Tačiau dažnai vyras gali gauti atsakymą per kelias dienas ir nuo to priklausys visos poros ateitis.“
Vaisingumo tyrimai tampa ne tik medicinine, bet ir socialine tendencija. Vyrai, kurie anksčiau niekada apie tai nesusimąstydavo, šiandien ateina iš anksto – net nesant problemų, tiesiog norėdami įvertinti savo reprodukcinę sveikatą.
Lietuvių vyrai uždavinėja kitokius klausimus
Ignas pastebi naują reiškinį: Vyrų domėjimasis savo sveikata tapo racionalus, moksliškas, nebe paremtas stereotipais.
Dažniausi klausimai, kuriuos jis girdi:
- „Ar mano testosterono lygis normalus mano amžiui?“
- „Ar sėklidžių tempimas po sporto gali būti varikocelė?“
- „Ar stresas tikrai gali sukelti erekcijos sutrikimą?“
- „Kokius papildus vartoti, kad pagerėtų vaisingumas?“
Tai nėra paviršinis smalsumas. Tai ženklas, kad vyrų medicinos sritis Lietuvoje bręsta.
Ir vis dėlto – didžiausia problema ta, kad daug vyrų ateina per vėlai
Urologas teigia, kad jei vyrai ateitų tik metais anksčiau, 70 % problemų būtų galima išspręsti be didelių intervencijų. Bet dėl delsimų atsiranda chroniškos ligos, kurių gydymas ilgesnis ir brangesnis. Ir čia slypi provokuojantis klausimas Lietuvos visuomenei: „Kiek vyrų realiai praranda savo sveikatą, nes nemoka jos įvertinti laiku?“
