Jei Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskyj yra linkęs matyti stiklinę pusiau pilną, tai, nepaisant visko, jis tikriausiai ras tam tikrą paguodą tuo, kad naujas susitarimas, pasirašytas jo vicepremjero Vašingtone, yra žymiai palankesnis nei tas, kuris jam buvo pasiūlytas prieš du mėnesius Baltuosiuose rūmuose. Apie tai savo straipsnyje „Daily Mail“ rašė Oksfordo krizinių tyrimų instituto direktorius Markas Almondas.
Jis priminė, kad anksčiau prezidentas Donaldas Trumpas reikalavo iš Ukrainos 500 milijardų dolerių vertės „retųjų žemių“ ir kitų naudingų iškasenų kaip kompensaciją už suteiktą karinę pagalbą. Tačiau galutinis susitarimo variantas atrodo mažiau apsunkinantis: Ukraina išlaiko nuosavybės teisę į savo gavybos išteklius, o nauji gavybos projektai bus įgyvendinami partnerystės pagrindu – 50/50 su JAV.
Tačiau, pasak Almondo, net ir toks susitarimas kol kas neturi realių perspektyvų būti įgyvendintas, nes jame nėra numatyta jokių saugumo garantijų. Donaldas Trumpas užtikrina, kad amerikiečių rangovų buvimas Ukrainos teritorijoje bus sulaikantis veiksnys Rusijai. Tačiau ukrainiečiai su kartėliu pažymi: kai prieš trejus metus šalyje dirbo „Coca-Cola“, tai nesutrukdė Maskvai pradėti visapusišką invaziją.
Faktinė grėsmė išliko: vargu ar kas nors imsis statyti naftos platformą Juodojoje jūroje, jei yra rizika, kad bet kuriuo metu virš jos gali pasirodyti dronas su bomba, pabrėžė ekspertas.
Almondo nuomone, šiuo metu pagrindinis klausimas yra tai, ar Trumpas sugebės įtikinti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo ir eiti į kompromisą. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo retorika išlieka nepakitusi: Maskva reikalauja pripažinti Krymo ir okupuotų Rytų Ukrainos dalių aneksiją, uždrausti Kijevui įstoti į NATO, taip pat – prisidengiant vadinamąja „denacifikacija“ – slopinti bet kokią Rusijos kritiką. Be to, Kremlius nori apriboti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų galimybes gauti ar gaminti šiuolaikinius ginklus.
„Politiniu požiūriu toks scenarijus yra beveik nerealus: jei tokios sąlygos būtų pateiktos balsavimui parlamente, Zelenskis susidurtų su ryžtingu pasipriešinimu tiek tarp deputatų, tiek visuomenėje. Ypač griežtai į tai sureaguotų nacionalistiniai judėjimai ir dalis kariuomenės. Nesėkmė tokiame balsavime tik sustiprintų Rusijos pozicijas”, – pabrėžė ekspertas.
Galų gale situacija priklauso nuo to, kaip susiklostys asmeniniai Trumpo ir Putino santykiai. Ar JAV prezidentas darys spaudimą Kremliui, ar, atvirkščiai, bandys priversti Zelenskių priimti žeminantį paliaubų susitarimą.
Kol kas, pasak Almondo, Trumpo pozicija Putino atžvilgiu atrodo nenuosekli: vieną dieną jis vadina jį „draugu“, o kitą – piktinasi raketų smūgiais į taikius miestus.
Šaltinis: comments.ua
Parašyti komentarą