Jei Europos šalys, kurių kariai sudarys į Ukrainą siunčiamą taikos palaikymo misiją, nebūtų pasirengusios galimai kovai su Rusija, nežinau, koks būtų jų buvimo šioje šalyje tikslas, interviu PAP sakė Stokholmo Rytų Europos studijų centro (SCEEUS) atstovas Andreasas Umlandas.
Taikos palaikymo misija Ukrainoje
Komentuodamas idėją siųsti taikos palaikymo misiją į Ukrainą, vokiečių politologas atkreipė dėmesį į esminę problemą, susijusią su jos tikslu.
„Tai gana problemiška, nes paprastai taikos palaikymo misijos tikslas yra užtikrinti tarptautinės teisės laikymąsi. Tačiau, jei pagal paliaubų susitarimą Ukrainoje būtų išsaugota dabartinė padėtis ir Rusijai būtų leista išlaikyti okupuotas šios šalies teritorijas, tokios misijos kariai iš tikrųjų padėtų Rusijai pažeidinėti tarptautinę teisę“, – sako ekspertas.
„Jei misija kokiu nors būdu padėtų išlaikyti liniją tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų, ji veiktų Maskvos naudai“, – sakė Umlandas.
Misijoje dalyvaujančios valstybės turi būti pasirengusios kovoti su Rusija
Pasak eksperto, „tokios misijos tikslas turėtų būti padėti Ukrainai apsaugoti jos kontroliuojamas šalies teritorijas, jei Rusija vėl pradėtų pulti“. „Tokiu atveju jie faktiškai taptų Ukrainos gynybos pajėgų dalimi, tačiau atviras klausimas, ar šioje misijoje dalyvaujančios valstybės yra pasirengusios kovoti su Rusija“. – pabrėžė PAP pašnekovas.
Jo nuomone, „tarptautinės pajėgos – pageidautina, oro gynybos – turėtų būti siunčiamos ginti didelių miestų, strateginės infrastruktūros ar atominių elektrinių“. „Juk viena yra kovoti su sausumos kariuomene, o kita – numušti Rusijos raketas ar dronus. Nesu tikras, kad šalys, kurios potencialiai galėtų dalyvauti tokioje misijoje, būtų pasiruošusios pirmajam veiksmui“, – sakė jis. – Umlandas pripažino.
Donaldo Trumpo žodžiai
Ekspertas taip pat paminėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius, kuris sakė, kad būtent europiečiai turėtų sukurti taikos palaikymo misiją ir nusiųsti ją į Ukrainą. „Manau, kad Vašingtonas čia teisus. Tai yra Europos klausimas ir jis turėtų būti išspręstas padedant Europos kariams ir Europos vyriausybėms“, – sakė D. Trumpas.
„Kita vertus, pagrindinis klausimas, kurį turėtume užduoti JAV, yra tas, ar Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis vis dar apima Aljanso Europos šalis, ypač tokias fronto šalis kaip Lenkija ar Baltijos šalys. Turime būti tikri, kad JAV vis dar pasirengusios ginti sąjungininkus.“ – pabrėžė SCEEUS analitikas.
„Už Ukrainos gynybą ir toliau turėtų būti atsakingos Europos šalys, tačiau jos pačios turi būti įsitikinusios, kad prireikus už jų stovės JAV galia.“ – Umlandas padarė išvadą.
Europos šalių nuomonės dėl idėjos siųsti taikdarius į Ukrainą išsiskyrė. Prancūzija, Vokietija, Danija ir Ispanija mano, kad dar anksti diskutuoti apie tokių karių siuntimą. Norą siųsti pajėgas į šalį išreiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Keir Starmer). Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas atmetė galimybę siųsti Lenkijos karius.
Šaltiniai: Jakub Bawołek (PAP), forsal.pl
Parašyti komentarą