Briuselis šiandien tapo įtemptų derybų epicentru, kai Europos Sąjungos šalys narės pasiekė sutarimą dėl jau 17-ojo sankcijų paketo Rusijai. Šis žingsnis atskleidžia tiek bloko pasiryžimą tęsti spaudimą Maskvai, tiek ir augančius iššūkius išlaikyti vieningą frontą.
Lenkijai pirmininkaujant ES, naujas sankcijų paketas nukreiptas į tris pagrindines sritis: „šešėlinį laivyną”, kuris padeda Rusijai apeiti naftos eksporto apribojimus, kompanijas trečiosiose šalyse, tiekiančias prekes Rusijos kariuomenei, ir papildomus asmenis, atsakingus už kibernetinius išpuolius bei žmogaus teisių pažeidimus.
„Šis paketas demonstruoja, kad ES išlieka tvirtai įsipareigojusi palaikyti Ukrainą ir toliau didinti spaudimą Kremliaus karo mašinai,” – pareiškė aukšto rango ES pareigūnas, pageidavęs likti neįvardytas.
Tačiau už diplomatinės retorikos slepiasi vis sudėtingesnė realybė. ES šaltiniai privačiai pripažįsta, kad kiekvieną kartą susitarti dėl naujų sankcijų tampa vis sunkiau. Kai kurios šalys narės jau reiškia nuovargį, nerimaudamos dėl ekonominių pasekmių ir abejodamos sankcijų veiksmingumu.
„Matome, kad Rusija prisitaiko prie ankstesnių sankcijų. Šešėlinis laivynas yra puikus pavyzdys – Maskva sukūrė ištisą alternatyvių laivų sistemą savo naftos eksportui. Tai rodo, kad turime nuolat tobulinti savo strategiją,” – aiškina ekonominių sankcijų ekspertas Jonas Paulauskas.
Naujajame pakete numatyta įtraukti apie 200 „šešėlinio laivyno” laivų į juodąjį sąrašą ir išplėsti sankcijas kompanijoms Vietname, Serbijoje ir Turkijoje – šalyse, kurios tapo svarbiais Rusijos apeities kanalais. Tai rodo ES strategijos pokytį – dėmesys krypsta ne tik į Rusiją, bet ir į jos sąjungininkus.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį griežtai įspėjo Rusiją, kad jei šią savaitę nebus pasiekta reali pažanga dėl taikos Ukrainoje, ypač dėl JAV remiamų 30 dienų paliaubų, ES yra pasirengusi įvesti dar platesnio masto sankcijas.
Ar šis įspėjimas bus veiksmingas, ar liks tik retorika? Ekspertai pažymi, kad beveik po trejų metų nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios, ES sankcijų svertai tampa vis labiau riboti. Kremlius ne tik prisitaikė prie daugelio apribojimų, bet ir sukūrė alternatyvius prekybos tinklus per draugiškas trečiąsias šalis.
„Sankcijos vienos karui užbaigti negali. Jos yra tik viena priemonių rinkinio dalis,” – pabrėžia tarptautinių santykių analitikas Tomas Jankūnas. „ES turi siekti išlaikyti vienybę ne tik dėl sankcijų, bet ir dėl ilgalaikės strategijos, kuri apimtų karinę paramą Ukrainai ir diplomatines pastangas.”
Briuselyje priimtas sprendimas bus oficialiai patvirtintas ateinantį antradienį. Tuo tarpu Europa laukia, ar jis turės realų poveikį, ar tai bus dar vienas žingsnis simboliniame sankcijų kare, kurio rezultatai vis dar neaiškūs.
