NATO šalių vadovai Hagoje nusprendė, kad visos narės turės skirti daug daugiau pinigų gynybai. Vietoj dabartinių 2 procentų nuo šalies biudžeto, dabar reikės skirti net 5 procentus. Lietuva jau yra viena iš lyderių, bet vis tiek teks ieškoti papildomų pinigų.
Kokie nauji reikalavimai?
Naujas planas sako, kad kiekviena NATO šalis turi skirti 5% savo biudžeto gynybai. Tie pinigai bus padalinti į dvi dalis. Didžioji dalis (3,5%) eis tiesiai kariuomenei – kariams mokėti algas, pirkti ginklus, rengti mokymus. Likusi dalis (1,5%) bus skirta kitoms su gynyba susijusioms reikmėms – kelių ir tiltų statybai, civilinei saugai, naujų technologijų kūrimui.
Visos šalys turi pasiekti šį tikslą iki 2035 metų. 2029 metais NATO peržiūrės, kaip sekasi, ir gal kažką pakeis. Taip pat buvo pasakyta, kad šalys turėtų daugiau bendradarbiauti gaminant ginklus ir dalintis technologijomis.
Kas siūlė tokius pakeitimus?
Įdomu, kad vienas pirmųjų, kas pasiūlė didinti išlaidas, buvo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas per rinkimus taip pat kalbėjo, kad Europa turi daugiau išleisti savo gynybai.
Papildomi pinigai turėtų padėti greitai sustiprinti visų šalių kariuomenes. NATO vadovas Markas Rutte sakė, kad ypač reikia stiprinti oro gynybą – net 4 kartus daugiau nei dabar. Todėl daug šalių jau perka naujas oro gynybos sistemas – Švedija ir Danija perka IRIS-T sistemas, Belgija ir Liuksemburgas taip pat planuoja.
Kai kurios šalys planuoja didelius projektus. Italija ir Ispanija statys didelius lėktuvnešius. Vokietija nori padidinti savo armiją nuo 180 tūkstančių iki 250-270 tūkstančių karių. Jiems gali tekti grąžinti privalomą karo tarnybą, nes neužtenka savanorių.
Lietuva jau dabar pirmauja
Gera žinia Lietuvai – mes jau esame tarp lyderių. 2024 metais Lietuva gynybai skyrė 3,12% biudžeto. Daugiau skyrė tik keturios šalys: Lenkija (3,8%), JAV (3,42%), Estija (3,37%) ir Latvija (3,26%).
Lenkija yra absoliuti lyderė – jie išleido beveik 38 milijardus dolerių, nors planavo dar daugiau (4,2% biudžeto). Tiesa, ne visus planus pavyko įgyvendinti, nes kai kuriems projektams nepavyko rasti finansavimo.
2025 metais Lenkija planuoja išleisti dar daugiau – 4,7% biudžeto arba 51,5 milijardo dolerių. Tie pinigai eis ne tik ginklams, bet ir moksliniams tyrimams, kelių statybai.
Ką planuoja Lietuva?
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, jau paskelbė, kad sieks 5-6% gynybos išlaidų. Mes suprantame, kad gyvename šalia Rusijos ir turime būti pasirengę.
Iki 2030 metų Lietuva planuoja sukurti visą diviziją sausumos pajėgose. Tai reiškia daug naujų karių, tankų ir kitos technikos. Taip pat reikės stiprinti oro gynybą, nes NATO sako, kad visų šalių oro gynyba per silpna.
Ne visos šalys džiaugiasi
Yra NATO šalių, kurios net dabartinių 2% neskiria gynybai. Pavyzdžiui:
- Ispanija skiria tik 1,28%
- Belgija – 1,3%
- Italija – 1,49%
- Slovėnija – 1,29%
- Portugalija – 1,55%
Net 8 NATO šalys neskiria tų 2%, apie kuriuos buvo susitarta dar 2014 metais.
Ispanijos premjeras Pedro Sánchez jau pasakė, kad jo šalis neskirs daugiau nei 2,1%, nors žada investuoti į infrastruktūrą ir pramonę. Jis sakė, kad NATO su tuo sutiko. Ispanija taip pat norėjo, kad nauji reikalavimai įsigaliotų ne 2030, o vėliau.
Ispanijos laikraštis „El Economista” kritikavo savo vyriausybę ir davė Lenkijos pavyzdį. Nors Ispanijos ekonomika beveik dvigubai didesnė, jie gynybai skiria 50% mažiau nei Lenkija.
Kaip šalys gali „apgauti” sistemą?
Kai kurios šalys gali bandyti dirbtinai padidinti savo gynybos išlaidas popieriuje. Pavyzdžiui, Lenkija kai kuriuos pinigus skaičiuoja du kartus – pirmą kartą kai paima paskolą ginklams, antrą kartą kai ją grąžina. Taip atrodo, kad išleidžia daugiau nei iš tikrųjų.
Ekspertai bijo, kad ir kitos šalys gali pradėti taip daryti. Tada NATO turės daug pinigų popieriuje, bet realiai kariuomenės nebus stipresnės.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuvai bus lengviau nei kitoms šalims, nes mes jau dabar skiriame daug gynybai. Bet vis tiek reikės rasti beveik dvigubai daugiau pinigų. Tai reiškia:
- Mažiau pinigų liks švietimui, sveikatos apsaugai, pensininkams
- Gali tekti didinti mokesčius
- Reikės labai gerai planuoti, kad pinigai būtų išleisti protingai
Kita vertus, mes suprantame, kodėl tai svarbu. Gyvename šalia Rusijos, matome, kas vyksta Ukrainoje. Geriau dabar investuoti į saugumą, nei vėliau gailėtis.
NATO bendrai jau dabar išleidžia daug kartų daugiau nei Rusija gynybai. Su naujais reikalavimais skirtumas bus dar didesnis. Tai turėtų atgrasyti Rusiją nuo bet kokių avantiūrų prieš NATO šalis.
Šaltinis: tech.wp.pl
