Operacijoje prieš Iraną dalyvavo apie 200 Izraelio karo lėktuvų, įskaitant F-35, F-16 ir F-15 naikintuvus. Jie smogė maždaug 100 taikinių, daugiausia Irano sostinėje Teherane, kuri liko praktiškai be jokios apsaugos. Izraelio bombonešiai prie kai kurių objektų prisiartino net iki 50 kilometrų atstumu, kad galėtų numesti valdomas bombas – tai iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip itin rizikingas manevras.
Tačiau, kaip rašo karo apžvalgininkai Hans-Jürgen Felwald ir Julian Röpcke, Irano kariuomenės reakcija buvo beveik nulinė. Tik vienoje bazėje fiksuota priešlėktuvinės gynybos sistema bandė atsakyti. Šimtai Irano karininkų ir pilotų, pasak ekspertų, net nesuprato, kas vyksta.
Tikėtina kibernetinė ir elektroninė ataka
Analitikų teigimu, toks Irano „aklumas“ gali būti didelio masto kibernetinės ir radioelektroninės atakos rezultatas. Tikėtina, kad Izraelis pradėjo trikdymą dar tada, kai lėktuvai kilo nuo žemės. Manoma, jog Iranui kelioms valandoms buvo išjungti radarai, tad net jei į orą pakilo naikintuvai, jie paprasčiausiai nematė taikinių.
Dar daugiau – Izraelis, kaip spėjama, tyčia sutrikdė vidinį Irano PVO padalinių ryšį bei asmenines komunikacijos priemones – mobiliuosius telefonus, racijas, net peidžerius. Todėl nei SMS, nei „WhatsApp“ žinutės, nei paprasti skambučiai nepasiekė atakuojamų objektų, kad juos perspėtų.
Generolai žuvo savo namuose
Tik tokio masto informacinis pasiruošimas paaiškina, kodėl apie 20 Irano generolų žuvo tiesiog savo namuose, kai juos užklupo bombos.
Iš esmės Irano režimas per šią operaciją buvo visiškai paralyžiuotas informacine prasme. Ryšys buvo atkurtas tik paryčiais – tuo metu Izraelio lėktuvai jau buvo įvykdę užduotį ir palikę Irano oro erdvę.
Pasak ekspertų, jei visa ši informacija pasitvirtins, šis incidentas gali tapti lūžio tašku šiuolaikinės karo doktrinos raidoje. Jis aiškiai parodo, kibernetinio karo ir radioelektroninės kovos lemiamą svarbą priešo gynybos neutralizavime.
Kontekstas
Naktį iš birželio 12 į 13 dieną Izraelis sudavė masinį oro smūgį Irano teritorijai. Ataka buvo nukreipta į objektus, susijusius su Irano branduoline programa, taip pat į karinius objektus, amunicijos sandėlius ir infrastruktūrą, naudojamą regioninių samdomųjų grupių (proxy) palaikymui.
Operacijos tikslas – pristabdyti Irano branduolinius siekius ir sumažinti šalies įtaką regione.
Iranas oficialiai paskelbė apie „dalinį raketų perėmimą“ ir „minimalų žalą“, tačiau tai neatitinka realybės – Izraelio ataka buvo itin efektyvi.
Šaltinis: dialog.ua
Parašyti komentarą