Lygiai prieš penkerius metus Jungtinė Karalystė oficialiai išstojo iš Europos Sąjungos. Naujausios apklausos rodo, kad dauguma britų dabar brexitą laiko neteisingu sprendimu. Jo šalininkų procentinė dalis sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2016 m. referendumo.
Praėjo penkeri metai nuo brexito
2016 m. birželio 23 d. Jungtinės Karalystės piliečiai balsavo už išstojimą iš ES santykiu 51,9 proc. prieš 48,1 proc. „Didžiosios Britanijos žmonės balsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos ir jų valia turi būti gerbiama“. – tuo metu sakė tuometinis ministras pirmininkas Davidas Cameronas, paskelbdamas apie savo atsistatydinimą.
JK oficialiai iš ES išstojo 2020 m. sausio pabaigoje, tačiau dar 11 mėnesių, pereinamuoju laikotarpiu, ji turėjo mokėti įmokas į ES biudžetą, laikytis ES įstatymų ir kitų teisės aktų ir likti ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos dalimi.
Mėnesiai derybų prieš „„Brexit“
Prieš „Brexit“ vyko ilgos derybos, o jo data buvo atidėta du kartus. Tarp sudėtingiausių temų buvo: abipus Lamanšo sąsiaurio esančių piliečių teisių ir statuso klausimai, finansinis susitarimas ir perspektyva vėl įvesti Airijos sienos su Šiaurės Airija kontrolę, kurios siekta išvengti, kad nekiltų pavojaus taikos procesui saloje.
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo keliomis dienomis anksčiau sutartas Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos prekybos susitarimas.
„Tai neįtikėtinas momentas šiai šaliai. Mūsų rankose yra mūsų laisvė ir tik nuo mūsų priklauso, kaip ja pasinaudosime”, – savo naujametinėje žinutėje sakė tuometinis ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
„Brexit“ buvo klaida – taip mano vis daugiau britų
Dauguma britų dabar mano, kad „Brexit“ buvo klaida. Jo šalininkai žadėjo naują Britanijos suverenumo erą, kovą su imigracija ir lėšų iš ES perskirstymą sveikatos apsaugai. Tačiau praėjus penkeriems metams daugybė rodiklių rodo, kad šios prognozės nepasiteisino, įvertino laikraštis „Independent“, komentuodamas „YouGov“ duomenis.
Naujausio centro tyrimo duomenimis, 55 proc. britų mano, kad „Brexit“ buvo neteisingas sprendimas, ir tik 30 proc. mano, kad jis buvo teisingas. Visuomenės nuomonė apie „Brexit” įgyvendinimą yra dar prastesnė: 62 proc. piliečių mano, kad jis buvo veikiau nesėkmingas, ir tik 11 proc. mano, kad jis buvo sėkmingas.
Ar Jungtinė Karalystė vėl įstos į Europos Sąjungą?
Tyrimai rodo ką kita. Daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų pasisako už glaudesnius santykius su ES, o 55 proc. – pasisako už tai, kad Jungtinė Karalystė vėl įstotų į ES. Tik 27 proc. pasisako už tai, kad santykiai išliktų dabartinio lygio, o 19 proc. pasisako už tai, kad jie būtų dar labiau sušvelninti.
Remiantis Londono ekonomikos mokyklos mokslininkų skaičiavimais, kuriuos gruodį citavo laikraštis „Guardian“, per pirmuosius dvejus metus dėl „Brexit“ prekybos su ES vertė sumažėjo 27 mlrd. svarų sterlingų. Kliūtys privertė tūkstančius mažųjų įmonių nutraukti prekybą su ES, tačiau bendras „Brexit” poveikis buvo mažesnis, nei tikėtasi.
Be „Brexit“ JK ekonomika būtų didesnė
2024 m. pradžioje Londono meras leiboristas Sadiqas Khana, remdamasis ekonomistų „Cambridge Econometrics“ atlikta analize, paskelbė, kad be brexito Jungtinės Karalystės ekonomika būtų 140 mlrd. svarų sterlingų didesnė ir šalyje būtų 2 mln. darbo vietų daugiau. Remiantis šia analize, iki 2035 m. šis atotrūkis gali išaugti iki 311 mlrd. svarų sterlingų ir 3 mln. darbo vietų.
Dabartinis leiboristų ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė sieksiantis „geresnio bendradarbiavimo“, „brandesnių santykių“ ir santykių su ES „perkrovimo“ po „Brexit“. Tačiau jis pabrėžė, kad negali būti nė kalbos apie grįžimą į bendrąją rinką, muitų sąjungą ar laisvą žmonių judėjimą iš ES.
Šaltinis: portalspozywczy.pl
Parašyti komentarą