Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėja dėl energetikos krypties, kurią Europa pasirinko pastaraisiais dešimtmečiais. Ji pareiškė, kad Europos atsisakymas branduolinės energetikos buvo „strateginė klaida“, ir pristatė planą, kuriuo siekiama vėl sustiprinti šią technologiją žemyne. Pagal naują iniciatyvą ketinama remti modernias branduolines technologijas, ypač mažuosius modulinius reaktorius (MMR). Šiam tikslui planuojama skirti 200 mln. eurų privačioms investicijoms skatinti, o dalis finansavimo būtų gaunama iš CO₂ emisijų prekybos fondų. Tačiau ši idėja iš karto sulaukė aštrios kritikos, ypač iš Vokietijos žaliųjų partijos, kuri jau seniai priešinasi branduolinės energetikos plėtrai.
Europa prarado svarbų energijos šaltinį
Von der Leyen atkreipė dėmesį į ryškų pokytį Europos energetikos struktūroje. 1990 metais branduolinė energija sudarė apie trečdalį visos Europos elektros gamybos, o šiandien ši dalis sumažėjo iki mažiau nei 15 procentų. Pasak jos, toks pokytis turėjo ilgalaikių pasekmių energetikos saugumui ir kainoms. Komisijos pirmininkė pabrėžė, kad Europa neturi reikšmingų naftos ar dujų išteklių, todėl sprendimas atsisakyti stabilaus ir mažai taršaus elektros energijos šaltinio buvo strategiškai klaidingas.
„Manau, kad Europos nusisukimas nuo patikimo ir įperkamo mažai taršaus elektros energijos šaltinio buvo strateginė klaida“, – pareiškė ji. Von der Leyen taip pat pabrėžė, kad Europa turi siekti tapti „pasauliniu naujos kartos branduolinės energetikos centru“ ir aktyviai dalyvauti pasauliniame šios technologijos atgimime.
Pasak jos, svarbu stiprinti visą branduolinę ekosistemą – nuo kuro ir technologijų iki specialistų rengimo ir tiekimo grandinių, kad saugios technologijos būtų lengvai diegiamos visoje Europos Sąjungoje ir taptų patikima energetikos sistemos dalimi.
Mažieji reaktoriai – pagrindinis ateities planas
Europos Komisija pristatė „naują Europos mažųjų modulinių reaktorių strategiją“, kuri turėtų tapti vienu svarbiausių energetikos politikos elementų artimiausiais metais. Von der Leyen teigė, kad tikslas yra aiškus: ši technologija Europoje turi būti parengta iki 2030-ųjų pradžios. Tikimasi, kad mažieji reaktoriai kartu su tradicinėmis branduolinėmis elektrinėmis padės užtikrinti lankstų, saugų ir efektyvų energijos tiekimą, kuris galėtų stabilizuoti elektros sistemą net tada, kai vėjo ar saulės energijos gamyba svyruoja.
Siekiant paspartinti šių technologijų plėtrą, planuojama suderinti reglamentus visoje Europos Sąjungoje ir kurti verslo modelį, pagrįstą tarpvalstybiniu bendradarbiavimu. Pasak von der Leyen, pagrindinė idėja yra paprasta: jei technologija yra saugi, ji turi būti lengvai diegiama visoje Europoje.
Žalieji perspėja dėl naujos priklausomybės
Vis dėlto ne visi Europoje pritaria tokiai vizijai. Vokietijos žaliųjų politikas Michaelas Kellneris griežtai kritikavo planus stiprinti branduolinę energetiką. Jo teigimu, Vokietijos patirtis rodo, kad branduolinės elektrinės pagamina palyginti nedidelę elektros dalį, o jų uždarymą galima kompensuoti atsinaujinančia energija. Kellneris taip pat atkreipė dėmesį į praktines problemas – pavyzdžiui, Prancūzijos reaktoriai dažnai reikalauja didelio vandens kiekio ir kartais vasarą turi būti stabdomi dėl aukštos temperatūros.
Politikas taip pat įspėjo apie geopolitinę riziką. Pasak jo, branduolinio kuro tiekimas gali priklausyti nuo didžiųjų valstybių, o tai gali sukurti naują priklausomybę. „Kuro strypus tieks arba Trumpas, arba Putinas“, – pareiškė Kellneris, kritikuodamas galimą energetinę priklausomybę nuo užsienio šalių.
Vokietija sprendimo nebekeičia
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pripažino, kad sprendimas atsisakyti branduolinės energetikos galėjo būti klaida, tačiau pabrėžė, kad šis sprendimas dabar yra negrįžtamas. Jo teigimu, Vokietija ir toliau orientuosis į elektros tinklų plėtrą, investicijas į dujas ir atsinaujinančius energijos šaltinius, kad būtų užtikrintas stabilus elektros tiekimas nepaisant vėjo ir saulės energijos svyravimų.
Tuo pat metu kitose Europos Sąjungos šalyse vyksta priešinga diskusija. Italija svarsto galimybę sugrąžinti branduolinę energetiką, o Belgija jau nusprendė pratęsti dviejų reaktorių veiklą. Prancūzija, kuri tradiciškai remiasi branduoline energetika, ją mato kaip svarbų energijos šaltinį duomenų centrams ir dirbtinio intelekto technologijų plėtrai.
Šie ginčai rodo, kad Europa vis dar ieško atsakymo į vieną svarbiausių klausimų: kaip užtikrinti saugią, stabilią ir prieinamą energiją ateities ekonomikai.
