2025-ieji Lietuvoje žymi naują sukčiavimo bangą, kai nusikaltėliai vis išradingiau naudoja technologijas ir socialinę inžineriją, siekdami išvilioti pinigus iš nieko neįtariančių gyventojų. Policijos duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį sukčiai išviliojo beveik 7 mln. eurų, o atvejų skaičius viršijo 4500 – tai rodo, kad problema auga geometrine progresija. Šiame straipsnyje, remdamiesi naujausiais policijos pranešimais ir ekspertų analizėmis, aptarsime penkis labiausiai plintančius sukčiavimo būdus, paaiškinsime, kaip jie veikia, ir pateiksime praktinius patarimus, kaip apsisaugoti. Suprasdami šias schemas, ne tik išvengsite nuostolių, bet ir galėsite perspėti artimuosius, prisidėdami prie bendro saugumo.
1. Telefoniniai skambučiai su AI balsu (apsimetimas banku ar policija)
Vienas iš naujausių ir pavojingiausių sukčiavimo būdų – skambučiai, kuriuose sukčiai naudoja dirbtinį intelektą (AI), kad imituotų žinomų institucijų atstovų balsus. Sukčiai dažnai apsimeta banko darbuotojais, policijos pareigūnais ar net šeimos nariais, teigdami, kad jūsų sąskaita užblokuota, įvyko sukčiavimas ar reikia skubios pagalbos. AI leidžia suklastoti balsą taip tikroviškai, kad auka patiki ir atskleidžia konfidencialią informaciją, pvz., prisijungimo duomenis ar kortelės numerį.
- Kaip tai veikia: Sukčius gauna jūsų duomenis iš nutekėjusių duomenų bazių ir naudoja AI programas, tokias kaip balsų klonavimo įrankius, kad sukurtų įtikinamą skambutį. Pavyzdžiui, jie gali sakyti: „Jūsų sąskaita įtariama sukčiavimu – patvirtinkite duomenis.” Jei patikite, jie perima jūsų sąskaitą ir perveda pinigus.
- Kaip atpažinti: Tikri bankai ar policija niekada neprašo slaptažodžių ar kortelės duomenų telefonu. Jei abejojate, padėkite ragelį ir skambinkite oficialiu numeriu.
- Kaip apsisaugoti: Naudokite dviejų veiksnių autentifikaciją (2FA) ir niekada neduokite duomenų nepažįstamiems. Jei gavote tokį skambutį, praneškite policijai per 112.
2. „Smishing“ SMS su QR kodais susijusioms apgavystėms
„Smishing“ (SMS phishing) – tai sukčiavimas per trumpąsias žinutes, kur sukčiai siunčia žinutes su QR kodais, vedančiais į kenkėjiškas svetaines. 2025 m. šis būdas masiškai plinta Lietuvoje: žinutė gali atrodyti kaip iš banko, siuntų tarnybos ar valstybinių institucijų, raginanti nuskenuoti QR kodą, kad „patvirtintumėte duomenis” ar „gautumėte siuntą”.
- Kaip tai veikia: Nuskenavus QR kodą, telefonas nukreipiamas į suklastotą svetainę, kuri atrodo kaip tikra (pvz., „Lietuvos pašto” ar „Swedbank” puslapis), ir prašo įvesti prisijungimo duomenis ar kortelės informaciją. Sukčiai taip gauna prieigą prie jūsų sąskaitos ir atlieka pervedimus.
- Kaip atpažinti: Tikros institucijos retai naudoja QR kodus SMS žinutėse. Patikrinkite siuntėjo numerį – sukčiai dažnai naudoja +370 ar tarptautinius numerius.
- Kaip apsisaugoti: Niekada neskenuokite QR kodų iš nepažįstamų žinučių. Vietoj to, eikite tiesiai į oficialią svetainę naršyklėje ir patikrinkite informaciją. Įdiekite antivirusinę programą telefone, kuri blokuoja phishing svetaines.
3. Netikros investavimo ar kriptovaliutų platformos („greito pelno“ schema)
Netikros investavimo platformos, žadančios „greitą pelną” per kriptovaliutas ar akcijas, yra viena populiariausių sukčiavimo schemų 2025 m. Sukčiai kuria klaidingas svetaines ar apps, kurios atrodo profesionaliai, ir vilioja aukas investuoti mažas sumas, rodydami „augantį pelną”, bet vėliau reikalauja daugiau pinigų ar dingsta.
- Kaip tai veikia: Auka gauna reklamą socialiniuose tinkluose ar el. paštu, registruojasi platformoje ir perveda pinigus. Pradžioje rodomas „pelnas”, bet norint išsiimti, prašoma papildomų mokesčių. Galiausiai platforma dingsta, o pinigai prarasti.
- Kaip atpažinti: Tikros investavimo platformos reguliuojamos Lietuvos banko. Patikrinkite svetainės URL – sukčiai naudoja panašius domenus (pvz., „binance-fake.com”). Jei žada „garantuotą pelną”, tai raudona vėliava.
- Kaip apsisaugoti: Investuokite tik per licencijuotas platformas, pvz., Binance ar Revolut. Patikrinkite atsiliepimus ir niekada neinvestuokite daugiau, nei galite prarasti. Jei abejojate, kreipkitės į Lietuvos banką.
4. Apsimetimas pirkėju ar pardavėju skelbimų portaluose su melagingu siuntimu
Skelbimų portaluose, tokiuose kaip Skelbiu.lt ar Facebook Marketplace, sukčiai apsimeta pirkėjais ar pardavėjais ir siūlo „saugų siuntimą” per klaidingas nuorodas. Šis būdas ypač populiarus 2025 m., kai aukos perveda pinigus ar atskleidžia duomenis, tikėdamiesi gauti prekę ar mokestį.
- Kaip tai veikia: Pardavėjas gauna žinutę nuo „pirkėjo”, kuris siūlo mokėti per „saugų” portalą – nuoroda veda į suklastotą puslapį, kur prašoma įvesti kortelės duomenis. Arba pirkėjas gauna „siuntimo patvirtinimą” su prašymu sumokėti „muitą”.
- Kaip atpažinti: Tikri portalai nesiunčia nuorodų per žinutes. Patikrinkite pirkėjo profilį – sukčiai dažnai turi naujus paskyras be atsiliepimų.
- Kaip apsisaugoti: Naudokite oficialias portalo mokėjimo sistemas ir susitikite asmeniškai. Niekada neveskite duomenų į nepažįstamas nuorodas. Praneškite portalui apie įtariamus sukčius.
5. Darbas iš namų ar fiktyvūs darbo pasiūlymai su prašymu „atlikti“ pervedimus
Klastoti darbo pasiūlymai, žadantys darbą iš namų su dideliu atlyginimu, dažnai baigiasi prašymu pervesti pinigus „įrangai” ar „mokymams”. 2025 m. šis būdas plinta LinkedIn ir Facebook, kur sukčiai apsimeta įmonėmis ir vilioja bedarbius ar ieškančius papildomų pajamų.
- Kaip tai veikia: Auka gauna „darbo pasiūlymą” ir prašoma pervesti pinigus „darbo pradžiai” ar „patikrinimui”. Pinigai dingsta, o darbo nėra. Kartais prašoma pervesti „kliento” pinigus, o tai pinigų plovimas.
- Kaip atpažinti: Tikros įmonės niekada neprašo mokėti už darbą. Patikrinkite įmonės svetainę ir kontaktus – sukčiai naudoja klaidingus el. paštus.
- Kaip apsisaugoti: Ieškokite darbų per oficialius portalus kaip CV.lt ar LinkedIn su patvirtintais profiliais. Jei prašo pinigų, tai sukčiavimas – praneškite policijai.
Bendri patarimai saugumui užtikrinti
Norint apsisaugoti nuo sukčiavimų, visada tikrinkite informaciją oficialiuose šaltiniuose, nenaudokite nepažįstamų nuorodų ir dalinkitės patirtimi su artimaisiais. Įdiekite antivirusines programas, naudokite 2FA ir stebėkite banko sąskaitas. Jei tapote auka, nedelsiant kreipkitės į policiją per 112 – kuo greičiau, tuo didesnė tikimybė susigrąžinti pinigus. Dalinkitės šia informacija su šeima ir draugais, kad visi būtume saugesni 2025-aisiais!
