Parkuose ir prie tvenkinių dažnai matome vaizdą: vaikai ir suaugusieji meta duonos gabalėlius antims, manydami, kad tai nekaltas malonumas ir pagalba gamtai. Tačiau šis įprotis, nors ir geranoriškas, turi tragiškų pasekmių paukščiams – nuo nutukimo iki nepagydomų kaulų deformacijų. Šiame straipsnyje, remdamiesi veterinarijos ir ornitologijos tyrimais, paaiškiname, kodėl duona kenksminga antims, kokios ligos kyla dėl netinkamos mitybos ir kokios alternatyvos padeda išlaikyti paukščius sveikus, kad jūsų gerumas taptų tikra pagalba.
Duonos sudėtis: angliavandenių bomba be maistinės vertės
Balta kvietinė duona sudaryta iš beveik 50 % angliavandenių, daugiausia rafinuotų cukrų, kurie greitai suyra į gliukozę. Antims, kurių metabolizmas pritaikytas prie natūralios mitybos – sėklų, augalų, vabzdžių ir žuvų – tai per didelis krūvis. Duonoje trūksta būtinų vitaminų, mineralų ir baltymų: ji turi mažai B grupės vitaminų, geležies ar kalcio, kurie svarbūs kaulams ir plunksnoms. Pelėsiai duonoje, ypač šlapioje, gamina toksinus, kurie kaupiasi paukščių organizmuose ir sukelia kepenų pažeidimus. Antys valgo duoną, nes ji skani, bet nežino apie ilgalaikius pavojus – tai tarsi saldumynai, kurie tampa kasdienine dieta.
Nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai: kasa neatlaiko krūvio
Reguliarus duonos šėrimas sukelia nutukimą: angliavandeniai virsta riebalais, o paukščiai, praradę natūralų judrumą, kaupia svorį. Kasa dirba viršvalandžius, gamindama insuliną cukraus pertekliui neutralizuoti, kas ilgainiui sukelia diabetą ar pankreatitą. Nutukusios antys praranda gebėjimą skristi, tampa pažeidžiamos plėšrūnams ir kenčia nuo širdies problemų – tyrimai rodo, kad miesto paukščiai, maitinami duona, gyvena trumpiau nei laukiniai. Be to, duona išbrinksta skrandyje, sukeldama pilvo pūtimą ir virškinimo sutrikimus.
Rachitas ir „angelo sparnai“: nepagydomos deformacijos
Vienas tragiškiausių padarinių – rachitas dėl vitaminų D, kalcio ir fosforo trūkumo. Kaulai tampa trapūs, o sparnai deformuojasi – išsivysto „angelo sparnai“ (angel wing syndrome), kai priekinės galūnės išsikeroja į šonus ir tampa nefunkcionalios. Tai ypač pavojinga ančiukams: jauni paukščiai, maitinami duona, negali skristi visą gyvenimą, tampa priklausomi nuo žmonių ir dažnai miršta nuo bado ar plėšrūnų. Liga nepagydoma – deformacijos lieka visam laikui, o prevencija – tik tinkama mityba.
Aplinkos tarša: duona kenkia ne tik paukščiams
Mest duona į vandenį teršia tvenkinius: nesuvalgyti gabalėliai skyla, didindami dumblių augimą ir deguonies trūkumą. Tai sukelia eutrofikaciją – vandens „žydėjimą“, kuris naikina žuvis ir kitus vandens gyventojus. Pelėsiai ir bakterijos duonoje plinta, užkrėsdami paukščius ligomis, kurios perduodamos kitiems gyvūnams. Miesto parkuose tai tampa ekologine problema, o paukščiai tampa priklausomi nuo žmonių maisto, praranda natūralius ieškojimo įgūdžius.
Tinkamos alternatyvos: ką duoti vietoj duonos
Antims reikia subalansuotos mitybos – štai saugūs variantai:
- Daiginti grūdai: Avižos, kviečiai ar miežiai – turtingi vitaminais ir mineralais.
- Paukščių pašaras: Specialus mišinys iš naminių gyvūnų parduotuvių, pritaikytas vandens paukščiams.
- Daržovės: Smulkintos salotos, špinatai, žirniai ar kukurūzai – lengvai virškinami.
- Neriebus sūris ar kiaušiniai: Baltymų šaltinis, bet saikingai.
Šerkite saikingai – per didelis kiekis bet kokio maisto kenkia. Geriausia – nemaitinti miesto paukščių, leisti jiems ieškoti natūralaus maisto.
Duona antims – ne pagalba, o žala: ji sukelia nutukimą, rachitą ir ekologines problemas. Pasirinkdami tinkamas alternatyvas ar visai nemaitindami, apsaugosite paukščius ir gamtą – tai tikras rūpestis, o ne trumpalaikis malonumas.
