Kas nutiktų, jei rytoj netikėtai netektum darbo, bankas pakeltų paskolos palūkanas, o maisto kainos parduotuvėje išaugtų dvigubai? Tokie scenarijai atrodo dramatiški, tačiau per pastaruosius keliolika metų matėme, kad jie visiškai realūs. Pandemija, energetikos krizė, staigi infliacija parodė, jog finansinis stabilumas gali subyrėti akimirksniu.
Statistika nedžiugina – beveik pusė Lietuvos gyventojų neturi net tiek santaupų, kad galėtų išgyventi mėnesį be pajamų. Tai reiškia, kad daugelis gyvena nuolat ant ribos. Štai kodėl klausimas „kiek pinigų reikia turėti krizės atveju?“ yra ne teorinis, o labai praktinis.
Kas yra finansinė saugumo pagalvė?
Finansų ekspertai naudoja sąvoką „emergency fund“ – tai santaupų rezervas, skirtas būtent nenumatytiems atvejams. Jis nėra tas pats, kas atidėtos lėšos atostogoms, naujam telefonui ar automobiliui. Tai pinigai, prie kurių nesikėsinama tol, kol gyvenimas nesudrebina.
Pagal universalią taisyklę, toks fondas turėtų padengti 3–6 mėnesių būtinas išlaidas. Trys mėnesiai laikomi minimalia riba, suteikiančia laiko susirasti naują darbą ar stabilizuoti situaciją. Šeši mėnesiai – tai saugesnis variantas, ypač šeimoms, žmonėms su būsto paskolomis ar dirbantiems nestabiliose srityse.
Kiek kainuoja „išgyvenimo krepšelis“ Lietuvoje?
Norint suprasti, kiek turėtume sukaupti, pirmiausia reikia įvertinti, kiek Lietuvoje kainuoja bazinis pragyvenimas. Vidutiniškai vienam žmogui būtinos išlaidos sudaro:
- maistui – apie 250–350 eurų,
- būstui (nuomai ar paskolai su komunaliniais) – nuo 350 iki 600 eurų,
- transportui – 50–150 eurų,
- sveikatai ir higienai – apie 100 eurų,
- kitoms išlaidoms (telekomunikacijoms, draudimams) – dar apie 100 eurų.
Taigi bendra suma vienam žmogui svyruoja nuo 750 iki 1 200 eurų per mėnesį. Porai ši suma padidėja iki 1 200–1 600 eurų, o keturių asmenų šeimai – nuo 1 800 iki 2 500 eurų, priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir įsipareigojimų.
Reali santaupų suma krizės atvejui
Pritaikius 3–6 mėnesių taisyklę, gauname šiuos skaičius: vienam žmogui reikia turėti nuo 2 500 iki 7 000 eurų, porai – 5 000–12 000 eurų, šeimai su dviem vaikais – mažiausiai 10 000–15 000 eurų. Jei norime maksimalaus saugumo, tokia šeima turėtų turėti net iki 20 000 eurų.
Iš pirmo žvilgsnio sumos atrodo gąsdinančiai didelės, tačiau jos pagrįstos realiais poreikiais. Krizės metu dažnai prarandamos pajamos, o išlaidos išlieka tos pačios arba net išauga.
Kodėl neužtenka turėti tik turto?
Daugelis lietuvių tarsi jaučiasi saugūs, nes turi butą, automobilį ar žemės. Tačiau krizės metu svarbiausia yra likvidumas – pinigai, kuriuos gali pasiekti tuoj pat. Nekilnojamąjį turtą ar automobilį parduoti gali būti sunku, o investicijos kritus rinkoms gali būti nuvertėjusios. Todėl krizės fondui būtini grynieji arba pinigai banko sąskaitose, kurie lengvai prieinami.
Ar reikia laikyti grynuosius namuose?
Šiuolaikinėje ekonomikoje daug kas vyksta skaitmeniniu būdu, bet krizės akimirką gali sutrikti ir bankų sistemos, ir kortelių atsiskaitymai. Todėl patariama turėti bent 300–500 eurų vienam žmogui ar iki 1 000 eurų šeimai grynaisiais. Tai suma, leidžianti pragyventi bent kelias savaites. Likusios santaupos turėtų būti laikomos bankuose, kad būtų saugios ir draustos.
Kaip susikurti krizės rezervą, jei santaupų nėra?
Dažnam lietuviui 5 000 ar 10 000 eurų atrodo kaip nepasiekiama suma. Tačiau esmė slypi ne vienkartiniame sukaupime, o nuoseklume. Pirmiausia reikia aiškiai apskaičiuoti mėnesines būtinas išlaidas. Vėliau užsibrėžti tikslą – sukaupti bent trijų mėnesių rezervą.
Kaupimui pakanka 10–20 procentų mėnesinių pajamų. Jei žmogus uždirba 1 500 eurų, jis gali kas mėnesį atidėti 150–300 eurų. Per metus tai jau 1 800–3 600 eurų. Pirmieji 1 000 eurų yra svarbiausias žingsnis – jis suteikia pasitikėjimo, kad atsargos kaupiamos.
Papildomi saugumo sluoksniai
Vien pinigų nepakanka. Krizės metu didelę reikšmę turi ir kiti pasiruošimo elementai. Turėti namuose kelių savaičių maisto atsargų, būtiniausių vaistų, apgalvotą draudimo paketą yra ne mažiau svarbu. Dar vienas saugumo šaltinis – papildomos pajamų galimybės: antroji profesija, laisvai samdomas darbas, hobis, iš kurio gali uždirbti.
Pamokos iš praeities krizių
2008-ųjų finansų krizė Lietuvoje paliko skaudžių pėdsakų – daugybė žmonių, turėjusių paskolas, per kelis mėnesius nebesugebėjo mokėti įmokų. 2020-ųjų pandemija parodė, kaip greitai gali sustoti net stabilūs verslai, o tūkstančiai savarankiškai dirbančių žmonių akimirksniu liko be pajamų. Tie, kurie turėjo santaupų, ramiau išlaukė audrą, o kiti buvo priversti skolintis ar pasiduoti panikai.
Psichologinė ramybė – dar vienas kapitalas
Finansinis rezervas nėra tik pinigai. Tai ramybė, kuri leidžia priimti sprendimus be panikos. Žmogus, turintis 6 mėnesių santaupų, gali drąsiau ieškoti naujo darbo, imtis pokyčių ar net pradėti nuosavą veiklą. Tie, kurie neturi jokio rezervo, gyvena nuolatiniame streso lauke – užtenka vieno netikėtumo, ir jų pasaulis sugriūva.
Išvada
Krizės neišvengiamos – tai istorijos dėsnis. Tačiau jų poveikis kiekvienam iš mūsų labai priklauso nuo pasiruošimo. Lietuvoje vienam žmogui saugi santaupų suma turėtų siekti bent 2 500–7 000 eurų, o šeimai – 10 000–20 000 eurų. Tai nėra prabanga – tai būtina sąlyga, kad netikėtumai nesugriautų gyvenimo.
Finansinis rezervas – tai ne baimės ženklas, o išminties ir atsakomybės už save bei savo šeimą įrodymas. Kuo anksčiau pradėsime jį formuoti, tuo mažiau nerimo patirsime ateityje.
